„Mes susitikinėjame ne tik su olimpiniu komitetu. Mes susitikinėjame lygiai taip pat su kitomis organizacijomis ir girdime problemas konkrečiai iš sporto srities. Tas finansavimas, nepaisant, kad jis augo, jis vis dar nepakankamas, pasiekia netinkamu laiku. Tai reiškia, kad jis per vėlai pasiekia organizacijas“, – LRT radijui teigė J. Kizenevičius.
Kaip skelbė ELTA, ministerija registravo projektą, kuriame numatoma 10 proc. loterijų mokesčio skirti į biudžetą, dar 8 proc. – nevyriausybinėms organizacijoms ir kitiems paramos gavėjams.
LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė pripažįsta, kad ši įstatymo pataisa komitetui būtų naudinga. Paramą skirstytų didžiausia loterijų bendrovė „Olifėja“, kurios 51 proc. akcijų valdo būtent LTOK.
„Mes pasiimsime tą paramą visuomenės naudai. Ne kažkam – ne sau, ne atlyginimams, ne verslui, o visuomenei. Fizinis aktyvumas yra labai prastoje padėtyje ir mes sakome, kad mes tikrai galime tą padaryti“, – LRT radijui kalbėjo D. Gudzinevičiūtė.
Finansų ministerijos siūlymą kritikuoja koalicijos partneriai, premjeras Mindaugas Sinkevičius. Jei siūlymas būtų priimtas, biudžetas per metus netektų beveik 12 mln. eurų.
Opozicinės konservatorių frakcijos Seime atstovai Mindaugas Lingė ir Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) prašo atlikti šio projekto antikorupcinį vertinimą.
Seimas 2021 m. gruodį buvo nusprendęs, kad nuo 2023 m. visas 18 proc. loterijų mokestis turėtų būti nukreiptas į valstybės biudžetą, o olimpinio sporto bei kito visuomenei naudingo finansavimo klausimai – atskirti nuo konkrečių loterijų organizatorių sprendimų.
