„Dirbu padavėju jau 6 mėn. ir kas mėnesį atskaito už dūžius tai 15, tai 20 eurų, nors nė vienos lėkštės nesudaužiau. Ar tai teisėta?
Ir visiems padavėjams atskaito, o mūsų virš 10 yra. Tai išeina labai nemenka suma per mėnesį“, – rašė vilnietis Deividas.
Specialistai primena, kada darbdaviai gali be darbuotojų sutikimo išskaityti pinigus iš algos, o kada tai laikoma neteisėta.
Tokios išskaitos iš algos – negalimos?
Advokatė Evelina Kiznė pastebėjo, kad dažniausiai žalą darbdaviui darbuotojas padaro netikėtai ir nelauktai.
„Žmogiškoji ar dėmesio klaida ir štai – nuostoliai. Darbdaviai paprastai paprašo darbuotojo atlyginti visą žalą, jie vadovaujasi principu – darbuotojas kaltas, todėl jis turi ir susimokėti.
Ir iš tiesų darbuotojo kaltė turi būti nustatyta, tačiau tai dar nereiškia, kad darbuotojas privalės darbdaviui atlyginti visą žalą“, – komentavo advokatė.
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad darbdavys gali daryti išskaitas iš darbuotojo algos, jei siekiama atlyginti žalą, kurią darbuotojas dėl savo kaltės padarė darbdaviui.
Jei darbuotojas gera valia šalių susitarimu neatlygina žalos (natūra arba pinigais), ji gali būti išskaitoma iš darbuotojui priklausančio atlyginimo darbdavio rašytiniu nurodymu.
Tačiau inspekcija pabrėžia, kad išskaitos pagrindas atsiranda tik tuomet, kai darbdaviui tampa žinomas ne tik žalos atsiradimo faktas, bet ir tai, kad žala atsirado dėl konkretaus darbuotojo kaltės.
„Pagrindas išskaičiuoti padarytą žalą atsiranda tuomet, kai turima informacija nekelia pagrįstų abejonių dėl žalos atsiradimo fakto ir ją padariusio asmens.
Akcentuotina, kad darbo teisės normos nenustato kolektyvinės atsakomybės ar kolektyvinės žalos atlyginimo, todėl „bendro“ atskaitymo iš darbo užmokesčio būti negali“, – atkreipė dėmesį VDI.
Algą sumažins be darbuotojo sutikimo
VDI teigimu, dėl žalos atsiradimo ir jos atlyginimo darbdavys turėtų atlikti tyrimą, tačiau, ar jį atlikti, per protingą terminą turi apsispręsti pats darbdavys.
„Jei darbdavys nusprendžia atlikti tyrimą, jis turi būti atliekamas operatyviai, per protingai trumpą laiką.
Darbdavys turėtų kreiptis raštu į darbuotoją, prašydamas pateikti paaiškinimą per nustatytą protingą terminą“, – dėstė inspekcija.
Ji vardijo, kad nustatant padarytos žalos aplinkybes įrodymai galėtų būti vaizdo / garso įrašai, dokumentai (pagrindžiantys, pvz., daikto kainą), liudininkų parodymai, darbuotojo paaiškinimas ir pan.
Nustačius žalą, darbdavys turi teisę duoti nurodymą padaryti išskaitą iš algos be darbuotojo sutikimo.
Kokią sumą darbuotojui gali tekti atlyginti?
Pasak inspekcijos, išskaitos dydis negali viršyti 1 mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydžio net ir tuo atveju, jeigu buvo padaryta didesnė žala.
Darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo 3 VDU dydžio. O, jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, – ne daugiau kaip jo 6 VDU dydžio
A. Kiznė papildė, kad atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos.
Advokatė pastebėjo, kad, nustatant atlygintinos turtinės žalos dydį, atsižvelgiama į:
- netekto turto ar turo, kurio vertė sumažėjo, vertę, atskaičiavus nusidėvėjimą, natūralų sumažėjimą ir turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius);
- žalą patyrusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo;
- žalą padariusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo;
- faktą, kiek patirtai žalai atsirasti turėjo įtakos darbdavio veiklos pobūdis, jam tenkanti komercinė ir gamybinė rizika.
„Jeigu darbdavys buvo apdraudęs darbuotojo civilinę atsakomybę (taip pat ir trečiųjų asmenų atžvilgiu), jis privalo kreiptis dėl draudimo atlyginimo išmokėjimo tiesiai į draudiką“, – nurodė E. Kiznė.
Ji vardijo, kad darbuotojas atsako ir visą žalą atlygina, kai:
- žala buvo padaryta tyčia;
- žala padaryta jo veikla, turinčia nusikaltimo požymių;
- žala padaryta neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbuotojo;
- žala padaryta pažeidus pareigą saugoti konfidencialią informaciją, susitarimą dėl nekonkuravimo;
- darbdaviui padaryta neturtinė žala;
- visiško žalos atlyginimo atvejis, numatytas kolektyvinėje sutartyje.
Kada darbdavys gali daryti išskaitas iš algos?
VDI vardija, kad išskaitas iš darbuotojo darbo užmokesčio darbdavys gali daryti siekiant:
- grąžinti darbdavio perduotas ir darbuotojo pagal paskirtį nepanaudotas pinigų sumas;
- grąžinti sumas, permokėtas dėl skaičiavimo klaidų;
- atlyginti žalą, kurią darbuotojas dėl savo kaltės padarė darbdaviui;
- išieškoti atostoginius už suteiktas atostogas, viršijančias įgytą teisę į kasmetines atostogas, jei darbo sutartis nutraukiama darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių ar darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės.
Inspekcija primena, kad darbdavio nurodymas išieškoti šią žalą gali būti priimtas ne vėliau kaip per 3 mėn. nuo žalos paaiškėjimo dienos.
„Darbuotojas, kurio teisės galimai pažeistos, turi teisę kreiptis į Darbo ginčų komisiją ir prašyti įpareigoti darbdavį išmokėti, pvz., darbo užmokesčio dalį, kuri buvo išskaityta.
Taip pat išmokėti delspinigius (jei darbo santykiai tęsiami) arba netesybas (jei darbo santykiai nutrūko)“ – aiškino VDI.
