Tokių kaip ji senjorų, kurie abejoja ir nepasitiki verslininkais, – dauguma. Kalbinant juos gatvėje ar telefonu visada galima išgirsti tą patį klausimą apie prekių ir paslaugų kainų augimą.
Štai senolis Kazimieras gyvena Žirmūnuose. Jis pasakojo, kad eina kirptis į vietinės reikšmės kirpyklą, kur kirpimo kaina – 5 litai. Tačiau kai pastarąjį kartą lankėsi pas savo kirpėją, sužinojo, kad dar prieš šventes kirpimo kaina išaugs iki 7 litų. Todėl Kazimieras sako netikintis jokiais memorandumais.
Įsivaizduojamas brangimas
Kitų šalių praktika rodo, kad gyventojus gąsdinantis kainų kilimas iš tiesų yra labiau įsivaizduojamas nei realus. Tam pritaria ir SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė. Taip pat J. Varanauskienė sako, kad ir Lietuvoje gyventojams visuomet atrodo, jog pragyvenimas brangsta daugiau, nei skelbia oficiali statistika.
Tą patį teigia ir Europos Komisijos Ekonominių ir finansinių reikalų generalinio direktorato Euro ir teisinių klausimų skyriaus vadovas dr. Rüdigeris Vossas. Jis pasakoja, kad daugumoje ES šalių prieš pakeičiant valiutą gyventojų prognozuojami kainų pokyčiai gerokai viršijo realius infliacijos rodiklius. Išimtis buvo tik 2009 metais, kai eurą įsivedė Slovakija, kur valiutos pasikeitimo periodu didžioji dalis gyventojų neprognozavo didelio kainų augimo.
„Statistiniai skaičiavimai parodė, kad euro įvedimo poveikis turėjo visiškai minimalią įtaką infliacijai ne tik Slovakijoje, bet ir kitose bendrąją ES valiutą pasirinkusiose šalyse – Slovėnijoje, Kipre, Estijoje, Latvijoje. Tačiau taip pat verta atkreipti dėmesį į tai, kad vartotojų lūkesčiai visuomet turi įtakos ir realiems pokyčiams, – prognozuojama didelė infliacija gali atsiliepti ir realiam kainų kitimui“, – perspėjo R. Vossas.
Estai – optimistiškiausi
Eurobarometro tyrimų duomenimis, 2014 metų pavasarį 68 procentai Latvijos gyventojų buvo palankiai nusiteikę bendrosios ES valiutos atžvilgiu – šiemet eurą įsivedusios šalies kaimynės gyventojų palankumas per metus išaugo net 25 procentiniais punktais.
Estijoje euro atžvilgiu palankiai nusiteikę 80 procentų gyventojų – tai aukščiausias rodiklis Europoje.
„2010 metais, prieš įvedant eurą, didžioji dalis Estijos gyventojų apklausų metu teigė manantys, kad naujoji valiuta turės didžiulį poveikį infliacijos augimui. O realiai apskaičiuota, kad euro įvedimo poveikis infliacijos lygiui Estijoje buvo vos 0,3 procento. Tai – labai panašus rodiklis kaip ir kitose šalyse: Slovakijoje – 0,25 procento, Maltoje – 0,2 procento“, – sakė Estijos vartotojų teisių apsaugos tarybos direktorius Andresas Sooniste.
Kainų situacija Lietuvoje
SEB banko šeimos finansų ekspertė J. Varanauskienė apie euro įvedimo įtaką namų ūkių finansams pastebėjo, kad dar gerokai prieš įvedant eurą Lietuvoje ėmė brangti paslaugos. Statistikos departamento duomenimis, šių metų spalį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, prekės atpigo vidutiniškai 0,5 procento, o paslaugos brango 2 procentais.
„Tai rodo, kad Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, prieš įvedant eurą vadinamajam kainų apvalinimo virusui pasiduoda tos pačios prekės ir paslaugos, – pavyzdžiui, viešojo maitinimo paslaugos restoranuose ir kavinėse, taip pat kirpyklų, kitos asmens priežiūros paslaugos“, – teigė J. Varanauskienė.
Europos Komisijos atstovo teigimu, euro įvedimo periodu būtina rasti pusiausvyrą tarp rinkos subjektų teisių laisvai nustatyti kainas ir vartotojų interesų apsaugos: „Tam būtina vykdyti nuoseklią kainų perskaičiavimo kontrolę ir taikyti sankcijas įstatymus pažeidžiantiems verslininkams. Taip pat įmones vertėtų skatinti elgtis atsakingai vartotojų atžvilgiu ir savanoriškai dalyvauti sąžiningo kainų perskaičiavimo iniciatyvoje.“
Euras.lt (nuotr. organizatorių)
