Vyriausybė pritarė įstatymo dėl mokesčio už valstybinius gamtos išteklius pakeitimui.
Projekto rengėjos Aplinkos ministerijos atstovai pažymėjo, kad įstatymo pakeitimo reikia, nes tikslas neapima savivaldybių patiriamų kaštų, susijusių su išteklių naudojimo jų teritorijoje neigiamu poveikiu aplinkai, kompensavimo.
Taip pat įstatyme numatyta išimtis, kai mokesčio už valstybinius gamtos išteklius objektu nelaikomi angliavandeniliai ir durpės, naudojamos gydymo įstaigose.
Pabrėžiama, kad įstatymo pakeitimas reikalingas, nes jame nenustatyti ir mokesčio tarifai priesmėliui bei priemoliui, nors rinkoje šioms naudingosioms iškasenoms yra paklausa.
Atsako, kokie pokyčiai laukia
Pažymima, kad pagrindinį pokytį pajus sveikatos ir sveikatinimo sektorius, nes įstatymo pakeitimu nutariama naikinti mokesčio lengvatą durpėms, kurios naudojamos gydymo įstaigose.
Iki šiol ši išimtis buvo taikoma atsižvelgiant į tai, kam ištekliai naudojami.
Nepaisant to, projekte išskiriama, kad mokesčio esmė turėtų būti ne vartojimo tikslas, o gavybos daromas neigiamas poveikis aplinkai.
Dėl to ši lengvata įvardijama kaip „aplinkai kenksminga subsidija“. Taip pat atsisakoma perteklinių nuostatų dėl angliavandenilių apmokestinimo, nes juos reglamentuoja kitas specialusis įstatymas.
Atskleidžia įvedamus mokesčius
Įstatymo projektu plečiamas apmokestinamųjų naudingųjų išteklių sąrašas – juo nustatomi konkretūs mokesčio tarifai priesmėliui (tarpiniam dirvožemio tipui tarp smėlio ir molio) bei priemoliui (moliui su trupučiu smėlio ir dumblo).
Už šių išteklių gavybą reikės mokėti 0,30 euro už kubinį metrą tarifą.
Išskiriama, kad, nors šių naudingųjų iškasenų rinkoje ir yra paklausa, iki šiol jų gavyba nebuvo savarankiškas mokesčio objektas.
Taip pat įstatymo pakeitimu patikslinama tvarka – sumokėta ekonominė sankcija už savavališką gavybą neatleis nuo pareigos sumokėti ir patį mokestį.
Pasakė, koks bus poveikis gyventojams
Tiesioginio poveikio gyventojų piniginėms būti neturėtų, nes pagrindinė administracinė ir finansinė našta tenka verslams, kurie tiesiogiai išgauna minėtus išteklius.
Nepaisant to, kyla diskusijų ir dėl galimo netiesioginio poveikio gyventojams.
Nacionalinė sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacija perspėja, kad apmokestinus gydomąsias durpes gali brangti medicininės reabilitacijos paslaugos.
Vis dėlto Aplinkos ministerija aiškina, kad poveikis paslaugų savikainai bus minimalus.
Be to, siūloma, kad jeigu paslaugos brangtų, socialinį teisingumą būtų galima užtikrinti per tiesioginį paslaugų kompensavimą iš Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) fondo lėšų, o ne per bendras mokestines lengvatas.
