Apie tokią grėsmę „Swedbank“ vaikų finansiniam saugumui skirtame renginyje užsiminė banko informacinės saugos vadovė Žygeda Augonė. Todėl, norėdamas išsiaiškinti, ar tokių atvejų jau pasitaiko Lietuvoje, naujienų portalas tv3.lt kreipėsi į Ryšių reguliavimo tarnybą (RRT).
„Swedbank“ iniciatyva bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa parodė, kad, tėvų žiniomis, su bent viena rizika internete jau susidūrė 40 proc. mokyklinio amžiaus vaikų. Į šiuos klausimus atsakė 288 tokių vaikų turintys tėvai.
RRT Skaitmeninės erdvės priežiūros grupės vyriausiasis patarėjas Domas Janulis pasakoja, kad intymiomis nuotraukomis šantažuojami ne tik vaikai, bet ir suaugusieji. Tačiau atsiradus dirbtiniam intelektui (DI) šantažuotojui tikros nuogos nuotraukos gali net neprireikti.
Šantažui gali užtekti vienos nuotraukos
Viskas gali prasidėti nuo paprastos pažinties internete. Nepažįstamas žmogus užmezga ryšį, įgauna pasitikėjimą ir įkalba atsiųsti intymią nuotrauką ar vaizdo įrašą. Vos gavęs tokį turinį jis pakeičia toną. Prasideda reikalavimai, o atsisakius juos vykdyti grasinama nuotrauką parodyti šeimai, draugams ar paskelbti internete.
„Užtenka tik vienos nuotraukos, kad prasidėtų tas šantažas. Iš vaikų dažniausiai reikalaujama vis daugiau nuotraukų – jeigu tu padarei vieną nuotrauką, atsiųsk kitą, nes aš tavo šitą nuotrauką parodysiu draugams, nusiųsiu tėvams, išplatinsiu visur socialiniuose tinkluose ir taip toliau“, – pasakoja pašnekovas.
Vienais atvejais reikalaujama daugiau nuotraukų, kitais – pinigų. Šantažuotojas naudojasi žmogaus baime ir gėda, todėl apie dalį tokių istorijų niekas taip ir nesužino. RRT atstovo teigimu, ne visi nukentėjusieji išdrįsta prisipažinti, kas nutiko. Ypač sunku apie tai pasakyti vaikui, jeigu jis bijo tėvų reakcijos arba mano, kad pats dėl visko kaltas.
Tikros intymios nuotraukos gali net neprireikti
DI šią schemą dar labiau palengvino. Dabar galima paimti paprastą žmogaus nuotrauką iš socialinio tinklo ir pakeisti ją taip, kad žmogus joje atrodytų nuogas.
„Iš principo nebūtina turėti kažkokio seksualinio pobūdžio nuotraukų. Užtenka paimti iš socialinio tinklo ar kažkur viešos vietos esančią nuotrauką ir ją pakeisti su DI, kad ji būtų jau seksualinio pobūdžio. Kuo mažiau drabužių ant savęs, tuo didesnė tikimybė, kad panaudojus DI jūsų nuotrauka bus tikroviškesnė“, – aiškina RRT specialistas.
Tad, pasak D. Janulio, kuo mažiau drabužių matyti originalioje nuotraukoje, tuo tikroviškesnė gali būti DI klastotė. Tam nebūtina mokėti naudotis sudėtingomis vaizdo redagavimo programomis – internete jau veikia puslapiai, kuriuose pakanka įkelti pasirinktą nuotrauką.
„Internete yra ne vienas ir ne du tinklalapiai, kurie siūlo tą paslaugą, tai yra, nurenginėjimą“, – nurodo pašnekovas.
Kokybiškų DI klastočių RRT dar negavo
Vis dėlto RRT kol kas nefiksuoja tikroviškų intymių DI klastočių bangos. Tarnyba yra gavusi vos keletą pranešimų apie tokio pobūdžio šantažą, o pateikti vaizdai nebuvo geros kokybės.
„Esame gavę tik keletą – turbūt ant pirštų telpa – dėl tokio pobūdžio šantažo. Ką mes gauname, tai vis dar yra nekokybiškos klastotės. Dažniau naudojamos yra tos senosios technologijos“, – patikslina RRT atstovas.
Gerai padarytų, sunkiai nuo tikros nuotraukos atskiriamų DI klastočių tarnyba dar nėra gavusi. Todėl negalima tvirtinti, kad Lietuvoje jau plinta tokių vaizdų banga. Tačiau priemonių tokioms klastotėms kurti internete daugėja. Vadinasi, jomis gali pasinaudoti ir specialių žinių neturintys žmonės.
Pasiūlė užsidirbti – išviliojo intymų turinį
Ne kiekviena tokia istorija prasideda nuo pažinties ar prašymo atsiųsti nuotrauką. RRT žino atvejį, kai, tarnybos turimais duomenimis, vaikui buvo pasiūlyta užsidirbti. Tikslaus jo amžiaus RRT nežino.
„Galiu tokią tendenciją, kuri neraminanti, pasakyti – gal ne tiek su DI, bet kai siūloma užsidirbti, šiuo atveju, buvo vaikas. Tai yra, atlikti tam tikrus darbus už užmokestį ir viskas pasibaigia seksualinio pobūdžio informacijos išsiuntimu nepažįstamam žmogui“, – pasakoja pašnekovas.
Šis atvejis vyko „Telegram“ kanale. RRT neturi duomenų, kuo istorija baigėsi ir ar intymų turinį išvilioję žmonės buvo nustatyti.
D. Janulio vertinimu, apie 99 proc. interneto karštajai linijai pateikiamų pranešimų yra anoniminiai. Jeigu žmogus palieka savo elektroninio pašto adresą, RRT specialistai gali su juo susisiekti ir paprašyti daugiau informacijos. Kitais atvejais aplinkybes tenka aiškintis iš pranešime palikto komentaro ir kitų prieinamų šaltinių.
Šiuo konkrečiu atveju daugiau sužinoti trukdė ir tai, kad viskas vyko „Telegram“. Paskyroje gali nebūti nei tikro žmogaus vardo, nei nuotraukos, nei kitų jį atpažinti padedančių duomenų.
Kada kreiptis į RRT, o kada – į policiją?
Pirmiausia svarbu atskirti, ar nuotrauka arba vaizdo įrašas jau paskelbtas viešai, ar žmogui tik grasinama privačiame pokalbyje. Jeigu yra nuoroda, kurią paspaudęs vaizdą gali pamatyti bet kuris žmogus, galima kreiptis į RRT interneto karštąją liniją svarusinternetas.lt. Pranešimą joje galima pateikti ir anonimiškai.
„Mes galime kažką padaryti tada, kai ta informacija yra vieša. Tai yra, kai yra nuoroda, kai tu ją gali paspausti ir pamatyti bet kas, bet kur, bet kada, tada mes galime imtis veiksmų“, – aiškina RRT atstovas.
Tarnybos specialistai įvertina pranešimą ir padeda siekti, kad viešai paskelbtas turinys būtų pašalintas. RRT taip pat gali paaiškinti, kokią formą reikia užpildyti ir kaip kreiptis į konkretų socialinį tinklą.
D. Janulis atkreipia dėmesį, kad didieji socialiniai tinklai, pavyzdžiui, „Facebook“ ir „Instagram“, draudžia skelbti seksualinį ar pornografinį turinį. Todėl tokį vaizdą reikėtų pažymėti ir pačioje platformoje. Apie jį pranešus, socialinis tinklas gali turinį pašalinti ir savo įprastais kanalais.
Kitaip reikėtų elgtis, jeigu žmogus šantažuojamas privačiame „Messenger“, „WhatsApp“, „Telegram“ ar kitos programėlės pokalbyje. RRT negali atidaryti svetimo susirašinėjimo ar iš jo pašalinti žinučių. Tokiu atveju reikėtų išsaugoti susirašinėjimą, padaryti ekrano nuotraukas ir su šiais įrodymais kreiptis į policiją.
„Jeigu turime įtarimų, įrodymų, tai viską perduodame policijai. Jeigu policijos tikslas sugauti nusikaltėlį, tai mūsų tikslas yra, kad kuo greičiau ta informacija būtų pašalinta iš interneto. Tai yra mūsų misija numeris vienas“, – skirtumą paaiškina pašnekovas.
Jeigu žmogus nežino, ar pirmiausia kreiptis į socialinį tinklą, RRT ar policiją, jis gali pradėti nuo RRT specialistų konsultacijos.
„Jeigu žmogus nežino, ką daryti, tai gali kreiptis į mus, suteiksime visą informaciją, pateiksime nuorodas, paaiškinsime, kaip kur ką užpildyti. Mes tikrai padėsime“, – tikina RRT atstovas.
