Toks rodiklis vis dar yra mažesnis už Europos Centrinio Banko (ECB) nustatytą tikslinę 2 proc. ribą.
Sausį kainos euro zonoje pakilo 1,7 proc. Vasario mėnesio rodiklis viršijo finansinių duomenų bendrovės „FactSet“ apklaustų ekonomistų prognozes.
Vasarį infliaciją euro zonoje daugiausia lėmė kainų kilimas paslaugų sektoriuje, kur jos padidėjo 3,4 proc., palyginti su 3,2 proc. sausį. Tuo tarpu energijos kainų mažėjimas sulėtėjo nuo 4 proc. sausio mėnesį iki 3,2 proc. vasario mėnesį.
Bazinė infliacija, neįskaitant itin svyruojančių kainų, kaip antai degalai ir maisto produktų, padidėjo iki 2,4 proc.
Tarp euro zonos valstybių narių didžiausias kainų augimas praėjusį mėnesį buvo užfiksuotas Slovakijoje – 4 proc., po jos sekė Kroatija (3,9 proc.) ir Estija bei Lietuva (po 3,2 proc.) Mažiausias infliacijos lygis buvo Kipre (0,9 proc.), Prancūzijoje (1,1 proc.) ir Italijoje (1,6 proc.). Latvijoje metinė infliacija vasarį siekė 2,4 proc.
Šeštadienį prasidėjęs karas Artimuosiuose Rytuose sukėlė energijos kainų šuolį, o tai verčia nerimauti, kad infliacija Europoje gali ir toliau augti.
„Neramumai Artimuosiuose Rytuose padidins energijos kainas, nes naftos tiekimo sutrikimai turėtų tęstis ir kitą ketvirtį, o Europos dujų kainos bus stumiamos į viršų dėl būtinybės papildyti atsargas, – sakė „Oxford Economics“ vyresnysis ekonomistas Riccardo Marcelli Fabiani (Rikardas Marcelis Fabianis). – Tačiau poveikio nereikėtų pervertinti.“
Jis teigė, kad „nekontroliuojamos infliacijos perspektyva yra neįmanoma“ ir kad ECB greičiausiai nekeis palūkanų normos per kitą posėdį, kuris vyks po dviejų savaičių.
Kiek anksčiau ECB perspėjo, kad ilgas konfliktas Artimuosiuose Rytuose ir nuolatinis energijos tiekimo mažėjimas euro zonoje gali sukelti infliacijos šuolį ir smogti regiono ekonomikos augimui.
[email protected], Vertimų skyrius
