„Versle vis dar gajus įsitikinimas, kad energijos efektyvumas prasideda nuo investicijų į technologinius sprendimus ir įrangą. Tačiau praktikoje dažnai matome priešingą situaciją – technologijos jau įdiegtos, bet sutaupymų nėra tiek, kiek tikėtasi. Taip nutinka todėl, kad energijos vartojimas nėra valdomas kaip kasdienis verslo procesas: trūksta aiškių atsakomybių, darbuotojų įsitraukimo ir reguliarios energijos suvartojimo analizės“, – teigia „Ignitis grupės“ Tvarumo politikos ir energetinio efektyvumo ekspertė Asta Vaitulevičė.
Kur dingsta planuoti sutaupymai?
Įmonės įprastai suskaičiuoja, kiek galėtų sutaupyti įsidiegusios naują įrangą, tačiau realybėje šie skaičiai ne visada tampa mažesnėmis sąskaitomis. Būtent tada ir išryškėja atotrūkis tarp teorinio potencialo ir realaus rezultato – technologijos jau įdiegtos, bet jų poveikis kasdienėje veikloje neišnaudojamas iki galo.
Tarptautinė energetikos agentūra skaičiuoja, kad vien efektyviau valdant energijos vartojimą – nekeičiant visos įrangos, o pirmiausia stebint sąnaudas ir keičiant kasdienius įpročius – įmonės gali sutaupyti vidutiniškai 10–18 proc. energijos. Ilgainiui, kai toks valdymas derinamas su technologinėmis investicijomis, sutaupymų potencialas gali išaugti iki 40–60 proc.
Hibridinis darbas kelia naujus iššūkius
Agentūros „Eurofound“ duomenimis, pernai Lietuvoje nuotoliu – visiškai arba iš dalies – dirbo šiek tiek daugiau nei pusė visų darbuotojų. Daugelyje organizacijų toks darbo modelis tapo kasdienybe. Nepaisant to, pastatai dažnai vis dar valdomi taip, lyg visi darbuotojai biure dirbtų kasdien – patalpos vis tiek šildomos, vėsinamos ir apšviečiamos vienodai.
Ekspertai pabrėžia, kad tokiose situacijose sprendimai neturi būti sudėtingi. „Pradėti reiktų nuo paprasto klausimo – ar naudojame tiek erdvės ir energijos, kiek iš tiesų reikia. Jei tam tikromis savaitės dienomis biuro užimtumas reikšmingai mažesnis, darbuotojus galima telkti viename aukšte ar vienoje pastato dalyje, atitinkamai valdyti šildymą, vėsinimą, vėdinimą ir susitikimų erdves“, – aiškina A. Vaitulevičė.
Vienkartinių iniciatyvų nepakanka
Tarptautinės energetikos agentūros teigimu, vienkartinis priminimas darbuotojams išjungti šviesą gali suveikti trumpam, tačiau po kelių savaičių įpročiai dažnai grįžta į senas vėžes. Todėl energijos taupymas turi būti ne vienkartinė kampanija, o nuolat matomas procesas – aiškūs tikslai, vadovų pavyzdys, reguliarus rezultatų stebėjimas ir darbuotojų supratimas, kokį poveikį turi jų kasdieniai sprendimai.
Tam įmonės gali pasitelkti paprastus, bet veiksmingus sprendimus – reguliariai stebėti, kada energijos sunaudojama daugiausia, kurie padaliniai ar pastato zonos išsiskiria didesniu suvartojimu, o šiuos duomenis aptarti ne tik tarp techninių specialistų, bet ir su visais įmonės darbuotojais. Tyrimai rodo, kad vien priminimų nepakanka – žmonės lengviau keičia įpročius, kai mato, kokį poveikį jų veiksmai turi realiam energijos suvartojimui. Tuomet energijos taupymas tampa ne vien vadovybės prašymu, o bendru organizacijos įpročiu.
