Kitaip tariant, mokesčiai augs ne todėl, kad įsigijote daugiau turto, o todėl, kad „pabrango“ pati vertė, nuo kurios jis skaičiuojamas.
Todėl papildoma prievolė gali atsirasti net tiems, kurie per metus nieko nepirko, nepardavė ir nieko savo turte nekeitė.
Kaip teigia advokatų kontoros „Glimstedt" teisininkė Vaiva Tumaitė, nuo 2026 m. įsigaliosiantys nekilnojamojo turto mokesčio pokyčiai daugeliui gali tapti nepatogi žinia. Ir ne todėl, kad žmonės įsigijo daugiau turto, priežastis kur kas paprastesnė – perskaičiuota mokestinė vertė.
Teisininkės teigimu, net jei nekilnojamasis turtas per metus nepasikeitė nė per centimetrą, mokesčio prievolė gali atsirasti arba padidėti vien dėl to, kad pasikeis vertė, nuo kurios skaičiuojamas mokestis.
Šie pokyčiai svarbūs visiems, turintiems nekilnojamojo turto Lietuvoje – tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, taip pat ir užsieniečiams.
Didžiausia staigmena ne tarifas
Iš pirmo žvilgsnio nekilnojamojo turto mokesčio apskaičiavimas atrodo paprastas: objekto mokestinė vertė dauginama iš taikomo tarifo. Tačiau praktikoje didžiausia rizika slypi ne pačiame tarife, o būtent mokesčio bazėje.
„Jau dabar matyti tendencijos, kad mokestinės vertės artėja prie vidutinės rinkos vertės. Kai kuriais atvejais jos gali būti net 2–3 kartus didesnės nei tos, kurios buvo taikomos apskaičiuojant 2025 metų mokestį.
Būtent todėl daliai savininkų mokestis gali atsirasti net ir nieko nekeitus“, – pastebi V. Tumaitė.
Kas keičiasi gyventojams
Fiziniams asmenims pagrindinė lengvata išlieka susieta su pagrindine gyvenamąja vieta. Jei ji deklaruota konkrečiame objekte ir jo vertė neviršija 450 tūkst. eurų, toks turtas yra neapmokestinamas.
Tačiau kita situacija susiklosto tiems, kurie turi daugiau nei vieną gyvenamosios paskirties objektą. Turtui, kuris nelaikomas pagrindiniu būstu, bus taikomi progresiniai tarifai, o neapmokestinamasis dydis mažėja nuo anksčiau taikytų 150 tūkst. eurų iki 50 tūkst. eurų.
Praktikoje tai reiškia labai konkretų pokytį: daliai gyventojų teks deklaruoti ir mokėti mokestį, nors jie per tą laiką nei pirko naują būstą, nei jį rekonstravo, nei kitaip didino savo turto apimtį.
Pagrindinio būsto lengvatos taikymas šeimos turto kontekste
Ypač svarbu įsivertinti šeimos situaciją, jei turima daugiau nei vieną gyvenamosios paskirties objektą.
„Tokiais atvejais verta pasitikrinti, kur yra deklaruota pagrindinė gyvenamoji vieta, ir įvertinti, ar šeimos nariai, įskaitant pilnamečius vaikus, galėtų savo vardu pasinaudoti pagrindinio būsto lengvata.
Kartais prasminga iš anksto apsvarstyti ir turto dovanojimo galimybę, jeigu šeimos nariui perleidus konkretų objektą jis jame deklaruotų savo pagrindinę gyvenamąją vietą.
Tokius sprendimus verta planuoti iš anksto, o ne laukti paveldėjimo momento – šeimai dažnai naudingiau dar dabar apgalvoti, kaip patogiausia ir racionaliausia valdyti bendrą turtą“, – primena teisininkė.
Ne mažiau svarbios ir sutuoktinių situacijos. Kai turtas valdomas bendrąja jungtine nuosavybe, lengvatos taikymas priklauso nuo to, kaip ir kieno vardu deklaruota pagrindinė gyvenamoji vieta.
Tai reiškia, kad vienam sutuoktiniui deklaravus gyvenamąją vietą, neapmokestinamasis dydis gali būti taikomas tik jo turimai daliai, o ne visam turtui. Praktikoje būtent ši aplinkybė lemia, kad gyventojų lūkesčiai prasilenkia su faktine mokestine situacija.
Verslui svarbi ne tik paskirtis, bet ir realus naudojimas
Juridiniams asmenims, taip pat fiziniams asmenims, kuriems priklauso negyvenamosios paskirties nekilnojamasis turtas, taikomi 0,5–3 proc. tarifai.
Konkretų tarifą nustato savivaldybė pagal turto vietą. Be to, šiai grupei papildomai taikomas ir 0,2 proc. tarifas.
Nors įstatymas tam tikrais atvejais numato lengvatas, pavyzdžiui, kai turtas naudojamas mokslo, studijų, socialinės globos, priežiūros ar kitai veiklai, kuriai gali būti taikoma nekilnojamojo turto mokesčio lengvata, praktikoje svarbiausia yra ne formali galimybė ja pasinaudoti, o reali atitiktis įstatyme nustatytoms sąlygoms.
Todėl subjektams verta iš anksto įvertinti ne tik turto paskirtį, bet ir faktinį jo naudojimą, nes būtent tai gali lemti galutinę mokestinę naštą.
Užsieniečiams gali atsirasti nauja prievolė
Pokyčius pajusti gali ir užsieniečiai, turintys nekilnojamojo turto Lietuvoje. Dėl perskaičiuotos vertės dalis objektų gali peržengti apmokestinimo ribą, todėl atsiras prievolė deklaruoti mokestį.
Tokiais atvejais svarbu nelaukti paskutinės dienos ir iš anksto pasirūpinti registracija Lietuvos mokesčių mokėtojų registre bei prisijungimais prie deklaravimo sistemų.
Priešingu atveju pats deklaravimo procesas paskutinę termino dieną gali tapti papildomu iššūkiu.
Laikas veikti – ne deklaravimo dieną
Daliai objektų masinis vertinimas gali nebebūti taikomas. Tokiais atvejais, jei nebus atliktas individualus vertinimas, gali tekti remtis Registrų centro išraše nurodyta vidutine rinkos verte. Todėl didžiausia klaida būtų laukti iki deklaravimo dienos.
Tada dažniausiai jau būna per vėlu priimti sprendimus, kurie galėtų pakeisti situaciją. Registracijos, turto vertinimai, paskirties ar naudojimo klausimai reikalauja laiko.
Būtent todėl didžiausią vertę šiuo atveju kuria ne reakcija į jau atsiradusią prievolę, o pasiruošimas iš anksto.
