Biudžeto projektas pristatytas parlamentui, dabar Seimo nariai galės registruoti savo siūlymus.
„Išlaidų didinimo lankstumo yra labai minimaliai – be abejo, mes sulaukėme daug pasiūlymų, ir aš tikiu, kad dar daugiau sulauksime artimiausiu metu, bet mūsų deficitas šiai dienai pagal esamą pasiūlymą yra gana didelis, todėl papildomoms išlaidoms tikrai nesame nusiteikę“, – žurnalistams Seime antradienį sakė finansų ministras.
„Nenorėčiau (…) labai iš anksto labai konkrečiai prognozuoti ir įvardyti to rezervo (didinti išlaidas – ELTA), nes, žinote, tada mane šitoje vietoje užatakuos. Nesinori šiuo momentu, kol mes dar tik baigiame pristatymus, (…) po jų jau bus matomas galutinis paveikslas, tada galėsime jį įvardyti. Dabar kol kas nenorėčiau įvardyti kažkokios konkrečios srities“, – pridūrė jis.
Europos Komisija (EK) siūlo valstybėms narėms pasinaudoti išimtimi ir energetinio saugumo bei iškastinio kuro atsisakymo investicijoms didinti valstybės išlaidas.
Energetinio saugumo priemonėms numatytas iki 0,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) per metus ir iki 0,6 proc. BVP bendras limitas 2027–2028 m. laikotarpiu.
Energetikos ministerija skaičiavo, kad, jei Lietuvos BVP sudarytų apie 90 mlrd. eurų, tai reikštų galimybę papildomai skirti apie 270 mln. eurų per metus arba iki 540 mln. eurų per visą dvejų metų laikotarpį.
Pasak finansų ministro, su Europos Komisija (EK) numatoma derėtis dėl galimybės pagal šią išimtį pasiskolinti 600 mln. eurų energetikos projektams, dėl to renkami duomenys ir pasiūlymai iš Energetikos, Susisiekimo ir Aplinkos ministerijų.
Visgi jis pažymėjo, kad, nepaisant išimties pritaikymo, ši paskola turės neigiamos įtakos ir perspektyvoje bus įskaičiuojama į biudžeto deficitą.
„Deja, nepaisant tam tikros išimties (…) tai vis tiek atsispindės bendrame mūsų deficite. Dėl to nenorime užbėgti įvykiams už akių. (…) Paskolą reikia grąžinti, todėl turime įsivertinti paskolos grąžinimo scenarijus ir papildomus skolinimosi kaštus. Dėl to šiai dienai sprendimas dar nepriimtas, bet tikiu, kad, sulaukę visų ministerijų (…) pasiūlymų, tikrai rasime kompromisą“, – aiškino ministras.
„Tai būtų paskola, o ne kažkokia negrąžintina subsidija, turėtume įvertinti administracinius kaštus ir kitus dalykus“, – tikino T. Valys.
Kaip skelbė ELTA, antradienį Seimui pristatytame 2027 metų valstybės biudžeto projekte numatomas 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) valdžios sektoriaus deficitas ir 48,2 proc. BVP valstybės skola.
Dabar prasidės projekto nagrinėjimas Seimo komitetuose, jis į posėdžių salę grįš dviem svarstymams – pirmasis numatomas lapkričio 19 d., antrasis – gruodžio 1 d.
Finansų ministras anksčiau sakė, kad Lietuva nėra vienintelė Europos Sąjungos valstybė, planuojanti viršyti 3 proc. BVP deficito ribą. Pasak jo, kitąmet šią ribą gali viršyti maždaug 12 Bendrijos šalių, o vidutinis euro zonos deficitas turėtų siekti 3,6 proc. BVP.
Kitų metų biudžeto projekte krašto apsaugai numatyta skirti daugiau kaip 4,8 mlrd. eurų, arba 5 proc. BVP.
Numatoma, kad valstybės biudžeto pajamos kitąmet sieks 22,2 mlrd. eurų, o išlaidos – 27,9 mlrd. eurų.
