Bendrovė kreipėsi į Regionų administracinį teismą. Jo atstovė Sigita Gamulėnienė BNS patvirtino, kad pirmadienį gautas įmonės skundas.
„Energesman“ teigia, kad ESOC ir operacijų vadovės sprendimai leido visiškai sustabdyti ir kitiems rinkos dalyviams perimti „Energesman“ veiklą.
„Liepos mėnesį ESOC ir ESOV (ekstremalios situacijos operacijų vadovė – BNS) priėmė sprendimus, kuriais iš esmės pertvarkė atliekų tvarkymo sistemą Vilniaus regione – perskirstė atsakomybes tarp jos dalyvių, nustatė atliekų deginimo prioritetus, dėl kurių „Energesman“ tiesiog negalėjo perduoti išrūšiuotų atliekų deginti“, – rašoma įmonės pranešime.
BNS rašė, kad VAATC yra sutarusi su įmonėmis „Ecoservice“, „Ekonovus“ ir „Ekobaze“ dėl 100 proc. regiono atliekų rūšiavimo.
„Energesman“ skunde nurodoma, kad ESOC ir operacijų vadovė savo sprendimais kišosi į komercinę veiklą. Anot įmonės, į komercinius santykius leidžia kištis tik valstybės lygio ekstremalioji situacija. Be to, teigiama, kad sprendimai buvo priimti MBA operatoriui „Energesman“ nedalyvaujant posėdžiuose.
Atmestas „Energesman“ prašymas leisti naudoti gamyklą
Kaip rašė BNS, Vilniaus apylinkės teismui įpareigojus įmonę „Energesman“ netrukdyti Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centrui (VAATC) tvarkyti atliekų MBA gamykloje, centras liepos pabaigoje perėmė iš „Energesman“ gamyklos operavimą.
„Energesman“ teismo sprendimą apskundė – vienu skundu prašė laikinąsias apsaugos priemones panaikinti, o kitu – pakeisti, kad ji galėtų naudotis gamykla ir gauti atsiskaitymus už atliekų tvarkymą, tačiau teismas pastarojo netenkino.
Vilniaus miesto apylinkės teismas antradienį atmetė įmonės prašymą kaip nepagrįstą.
Anot nutarties, liepos 24 dieną VAATC prašymu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones „Energesman“ prašė papildyti nuostata, kad atliekų tvarkymą gamykloje VAATC ir „Energesman“ turi vykdyti pagal Vilniaus savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro (ESOC) nustatytas sąlygas, užtikrinant gamyklos veikimą ir atsiskaitymą už atliekų sutvarkymą.
„Energesman“ argumentavo, kad pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones teismas tiksliai nenustatė, kaip po gamyklos perėmimo turi būti organizuojama jos veikla.
Teismas konstatavo, kad „Energesman“ savo prašymu iš esmės siekia toliau naudoti MBA gamyklą ir įrenginius bei gauti atsiskaitymą už mišrių komunalinių atliekų sutvarkymą. Tačiau teismas pažymėjo, kad šioje byloje nėra sprendžiami klausimai, susiję su tuo, kaip konkrečiai MBA gamykla turi veikti.
„Taip pat nesprendžiami klausimai, susiję su ieškovės („Energesman“ – BNS) ar kitų subjektų sutartiniais įsipareigojimais atsakovei (VAATC – BNS), įskaitant su prievole atsiskaityti už mišrių komunalinių atliekų sutvarkymą“, – rašoma teismo nutartyje, kurią dar galima skųsti.
Be kita ko, teismas atkreipė dėmesį, kad „Energesman“ prašymų turinys savaime prieštaringas, nes vienu metu ir prašoma pildyti galiojančiais laikinąsias apsaugos priemones papildoma nuostata, ir prašoma jas panaikinti.
BNS rašė, kad „Energesman“ anksčiau Vilniaus apygardos teismo prašė sustabdyti VAATC sprendimą nutraukti gamyklos operavimo sutartį su įmone, tačiau teismas jos prašymo taip pat netenkino. Teismas sprendė, kad sutartis dar nėra nutraukta, nes „Energesman“ suteikta 20 darbo dienų galimiems pažeidimams ištaisyti. Šis terminas baigsis rugpjūčio 7 dieną. Įmonė vėliau teikė pakartotinį skundą teismui, bet pastarasis jo nepriėmė.
Šiukšlių krizė Vilniaus regione kilo dėl pernykščio gaisro Vilniaus atliekų rūšiavimo gamykloje, iki šiol neatstačius jos veiklos ir Vilniaus kogeneracinei jėgainei sumažinus atliekų deginimo apimtis.
