Dar prieš dvejus metus Lietuvoje buvo apie 2 900 ekologinių ūkių, tačiau per tą laiką iš ekologinės žemdirbystės pasitraukė apie 400 ūkininkų. Ekologiškos produkcijos šalininkai teigia, kad ūkių iš tiesų sumažėjo, tačiau tik todėl, kad nemažai ūkių jungėsi į stambesnius. Be to, ekologinės žemdirbystės plotai kasmet plečiasi. „Mes vertiname ne ūkių skaičių, o ekologiškų plotų dydį“, – teigė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Agroaplinkosaugos ir ekologinio ūkininkavimo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Badgevičiūtė.
Ūkiai stambėja, o parama didėja
2012 m. duomenimis, Lietuvoje ekologiškai naudojamų plotų buvo apie 168 tūkst. ha, 2011 m. – 158 tūkst. ha, 2010 m. – 149 tūkst. ha, o 2009 m. – 135 tūkst. ha. Nemąžtantį ekologinės žemdirbystės bumą rodo ir vis didesnės išmokos, mokamos už ekologinį ūkininkavimą. Ūkininkams, dalyvaujantiems Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programoje „Ekologinis ūkininkavimas“ 2007 m. išmokėta paramos suma buvo tik 312 tūkst. Lt, bet vėliau ji vis didėjo. 2008 m. ši parama buvo 13,8 mln. Lt, 2009 m. – 16,9 mln. Lt, 2010 m. ji šoktelėjo iki 67,2 mln. Lt, o 2011 m. pasiekė rekordinius 95,8 mln. Lt.
Tik 2012–2013 m. skaičiai buvo kuklesni (atitinkamai 69,7 mln. Lt ir 54,4 mln. Lt), nes valstybės institucijoms dar nepavyko sutvarkyti visos statistikos. Manoma, kad dvejus pastaruosius metus išmokos taip pat bus rekordinės.
Chemizuoti ūkiai pelningesni
Parama ekologiškai ūkininkaujantiems žemdirbiams teikiama tik už sertifikuotą ir deklaruotą žemės ūkio naudmenų plotą. Todėl visi ekologinių ūkių savininkai turi būti įregistruoti ir turėti ekologinio žemės ūkio sertifikavimo įstaigos „Ekoagros“ išduotą sertifikatą. „Ekologinio ūkininkavimo programos tikslas – remti ekologinį ūkininkavimą kaip gamybos sistemą, kuri užtikrina kokybiškų maisto produktų, turinčių geras perspektyvas rinkoje, gamybą“, – aiškino ekologiškus ūkius sertifikuojančios VšĮ „Ekoagros“ kokybės vadovas Tomas Demikis.
Už daržovių, bulvių hektarą mokama 1 518 Lt išmoka, už vaistažolių hektarą – 1 687 Lt, o už uogynų ir sodų hektarą – 1 780 Lt. Ekologinė galvijininkystė remiama, apskaičiuojant ekologiškai auginamus daugiamečių žolynų plotus. Tiesa, būtina įrodyti, kad ūkis parduoda ekologišką produkciją – pieną, jo produktus arba mėsą. Už daugiamečių žolių hektarą mokama 438 Lt parama.
Tačiau šią programą kritikuoja Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis. „Kai paskaičiuoji, kas labiau apsimoka, ar turėti įprastą pieno ūkį, ar ekologinį, finansinės svarstyklės norom nenorom nusvyra chemizuotų ūkių naudai“, – teigė jis. Jam antrino ir ūkininkas Vilius Žiogas. „Kai užaugini gyvulį, perdirbėjui visai nesvarbu, kaip tas gyvulys buvo užaugintas – laikantis ekologinio ūkininkavimo reikalavimų ar jų nesilaikant, nes supirkimo kaina vis tiek būna vienoda“, – sakė jis.
Galvijininkystės ir pieninkystės ekologiniai ūkiai sudaro 23 proc. visų ekologinių ūkių. S.Daniulis neabejoja, kad ekologiškos produkcijos proveržis Lietuvos rinkoje atsiras tik tada, kai įvyks lūžis ne tik vartotojų, bet ir perdirbėjų sąmonėje.
Nustatė gausybę pažeidimų
VšĮ „Ekoagros“ duomenimis, 2012 m. Lietuvoje veikė 2 511 ekologinių ūkių, iš jų 882 mišrūs. Ekologiškų ūkių, palyginti su 2011 m., sumažėjo 87. Visi šie ūkiai buvo patikrinti po kartą metuose, o 20 proc. ūkių „Ekoagros“ ekspertai patikrino papildomai, apie tai nepranešę iš anksto savininkams. „Atlikus tyrimus nustatyta, kad 15 ūkių ekologinėje gamyboje naudojo neleistinas medžiagas, o 20 ūkių nesilaikė produkcijos išlaukos reikalavimų po gyvūnų gydymo“, – rastus pažeidimus apibendrino VšĮ „Ekoagros“ kokybės vadovas T.Demikis.
Dažniausios neatitiktys reikalavimams augalininkystės ūkiuose sietos su sėjomainos reikalavimų nesilaikymu (nesertifikuoti 167,63 ha), netinkamų medžiagų naudojimu (dėl sintetinių medžiagų panaudojimo nesertifikuota 13 ūkių, arba 717,30 ha), netinkamu sandėliavimu. Augalų tankumo reikalavimų neatitiko 469,82 ha.
Kai kurie gyvulininkystės ūkiai įsigydavo netinkamo amžiaus gyvūnus arba jų įsigydavo daugiau nei leidžiama. Taip pat nustatyti pažeidimai šeriant gyvulius, netinkamai juos laikant. Vien dėl šių priežasčių nebuvo sertifikuoti 3 gyvulininkystės ūkiai ir vienas avininkystės ūkis. Už reikalavimų nesilaikymą gresia griežtos bausmės. „Pavyzdžiui, už sintetinių cheminių medžiagų panaudojimą nesertifikuojamas visas ūkis ir dar dvejus metus jis negali būti sertifikuotas“, – sakė VšĮ „Ekoagros“ kokybės vadovas T.Demikis. Tokie ūkiai negali pretenduoti ir į ES paramą. Vienas ūkis gali gauti maksimalią paramą – iki 400 tūkst. Lt.
Gelbsti tik eksportas
Tiek S.Daniulis, tiek V.Žiogas tikino, kad Lietuvoje beveik nėra ekologiškos produkcijos rinkos. „Pavyzdžiui, visus ekologiškai užaugintus grūdus mūsų ekologiniai ūkiai eksportuoja, nes vartotojas Lietuvoje nepasirengęs mokėti brangiau“, – sakė S.Daniulis. Už hektarą ekologiškai auginamų javų mūsų šalies ekologiniams ūkiams mokama 742 Lt. Tokių ūkių ekologinių ūkių struktūroje yra apie 36 proc.
Tačiau ne tik grūdai, bet ir dauguma Lietuvoje ekologiškai išaugintos žemės ūkio produkcijos žaliavos eksportuojama daugiausiai į Vokietiją, kur veikia ir dideli ekologiškos produkcijos prekybos centrai. S.Daniulis teigė pasigendantis aiškios Žemės ūkio ministerijos, Aplinkos apsaugos ministerijos ir kitų atsakingų institucijų indėlio aiškinant visuomenei apie ekologiškų produktų naudą. „Ekologinis ūkininkavimas pirmiausia yra gamtosaugos programa – ūkininkaujant neteršti gruntinių vandenų, nenaudoti jokių chemikalų, kad gyventume švaresnėje aplinkoje“, – įsitikinęs S.Daniulis.
O ūkininkas V.Žiogas šalyje pasigenda stiprių perdirbėjų, kurie savo produkcija ugdytų atsakingą požiūrį į maistą ir jo vartojimą. „Valstybės tarnautojai privalo suprasti, kad šis atsakingumas prasideda nuo vaikų darželio ir mokyklos, – aiškino jis. – Pavyzdžiui, Švedijos mokyklose ir vaikų darželiuose visi produktai yra tik ekologiški. O kas pas mus? Pas mus pristato bulvių traškučių aparatų ir taip visas švietimas baigiasi.“
Per griežti reikalavimai
Ekologiškai ūkininkaujant painiavos įnešė ir chemizuotų ūkių savininkai. Įvairios lobistinės grupės pasiekė, kad nuo 2008 m., be ekologiškų produktų, VšĮ „Ekoagros“ pradėjo sertifikuoti išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktus (IKP). Pastarieji produktai nėra ekologinių produktų atitikmenys, todėl ekologiškai ūkininkaujantieji kritikuoja valdžią, kad ši perdėtai rūpinasi chemizuotais produktais, diskredituojančiais ekologinę žemdirbystę.
„Be to, valdininkai pernelyg uoliai kontroliuoja, ką turėtų auginti ūkininkas, nors kiekvienas turi skaičiuokles ir pasiskaičiuoja, kas jam labiau apsimoka“, – valdžiai priekaištavo Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas S.Daniulis. Nuolat keičiant reikalavimus, beveik visiškai sužlugo ekologiniai sodai. Jie tesudaro 1,5 proc. ekologinių ūkių. Kaip ekologinius ūkius Į Raudonąją knygą galima įrašyti ir daržininkystės ūkius.
KOMENTARAI
Būta per daug kontrolės
Saulius Bucevičius, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas
Praėjusiame komiteto posėdyje svarstėme ekologiško ūkininkavimo aktualijas. Galbūt kai kuriais atvejais valstybės institucijų kontrolės yra per daug. Tačiau išgirdome ne tik ūkininkaujančiųjų rūpesčius, bet ir kontroliuojančiųjų institucijų pateiktus faktus. Nerimą kelia tai, kad kai kurie ūkininkai elgiasi nesąžiningai ir apsukriai siekia gauti išmokas, nepateikę dokumentų apie realizuotą ekologišką produkciją. Juk aiškiai nustatyta, kad išmokos mokamos tik tada, kai ūkis pristato dokumentus. O tam tikrais atvejais kai kurie ūkiai iki 2012 m. gegužės nepateikė duomenų. Jei produkcija nebuvo realizuota, tai kaip Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos gali išmokėti paramą? Šiuo atveju atsakomybę už savo narius turėtų prisiimti Lietuvos ekologinių ūkių asociacija.
Painiava dėl ekologiškų produktų ir IKP
Edita Karbauskienė, Žemės ūkio rūmų ekologinio ūkininkavimo specialistė
Šiuo metu susikirto nuomonės dėl ekologiškų produktų ženklinimo ir painiavos, kurią sukėlė IKP, atsiradę prekybos centruose. Vartotojams darosi neaišku, kurie iš jų ekologiški. Jie turi žinoti, kad IKP nėra ekologiški. Jie pagaminami chemizuotuose ūkiuose ir vėliau būna perdirbami. Tik jų gamyba labiau kontroliuojama, juose turi būti mažiau toksiškų medžiagų. O ekologiški produktai (su EKO ženklu) pagaminami ir perdirbami nenaudojant jokių chemikalų. Nuomonės susikirto, nes ūkininkai, gaminantys IKP, siekia papildomai gauti ES paramos. Šią painiavą kol kas ir bandome įveikti kartu su Žemės ūkio ministerija.
