Aukštasis teismas, kuriame procesas prasidėjo spalio mėnesį, nuspręs, ar „Mercedes“, „Ford“, „Peugeot-Citroen“, „Renault“ ir „Nissan“ dyzeliniuose automobiliuose įdiegta speciali programinė įranga buvo sukurta siekiant apeiti oro taršos įstatymus.
Teisininkai pateiks savo baigiamąsias kalbas paskutinėje teismo proceso fazėje, kuri, kaip numatoma, truks tris savaites, o galutinis sprendimas bus priimtas vasarą. Šis procesas gali privesti prie antrojo teismo proceso ir milijardinių kompensacijų.
Penki pagrindiniai atsakovai neigia, kad jų sistemos buvo suprojektuotos siekiant klastoti oro taršos patikrų rezultatus.
„Dyzelgeito“ skandalas kilo 2015 m. rugsėjį, kai Vokietijos automobilių gamintoja „Volkswagen“ pripažino, kad milijonuose savo pagamintų automobilių įdiegė programinę įrangą, kad jos varikliai atrodytų mažiau taršūs bandymų metu nei realiomis važiavimo sąlygomis. Toks prisipažinimas sukėlė skandalą pasaulinėje automobilių pramonėje, kuris apėmė keletą kitų didžiausių automobilių gamintojų ir privedė prie teisinių veiksmų daugelyje šalių, įskaitant Prancūziją, Pietų Korėją ir Jungtines Valstijas.
Kompensacijos
Kai 2020 m. Aukštasis teismas nustatė, kad „Volkswagen“ naudojo teršalų kontrolės įrangą, siekdamas klastoti duomenis, Vokietijos automobilių gamintoja susitarė be teismo ir sumokėjo 193 mln. svarų sterlingų (259 mln. JAV dolerių) 91 000 Britanijos vairuotojų.
Iki šiol „Volkswagen“ dėl šio skandalo turėjo sumokėti daugiau nei 32 mlrd. eurų, daugiausia Jungtinėse Valstijose.
Teismo procese pareikšti ieškiniai buvo pateikti 1,6 mln. vairuotojų vardu prieš 14 automobilių gamintojų, tarp kurių „Jaguar Land Rover“, „Toyota“, „Vauxhall-Opel“ ir BMW.
Šio teismo procesas rezultatas galėtų tapti precedentu teikti ieškinius ir reikalauti kompensacijų ir iš kitų susijusių gamintojų.
