SEB banko tyrimo duomenimis, 79 proc. respondentų Lietuvoje ir 78 proc. Latvijoje nurodė, kad įmonės finansinė padėtis yra palanki. Pernai finansinę padėtį palankiai vertino 67 proc. apklaustųjų Lietuvoje ir 73 proc. apklaustųjų Latvijoje, o Estijoje – 56 proc. pernai ir 60 proc. šiemet.
„Šiemet Estijos ir Lietuvos verslo nuotaikos išties skiriasi. Estijoje dar niekada nebuvo tiek daug pesimistų, kiek jų yra dabar. O Lietuvoje ir Latvijoje įmonių finansų vadovai optimistiškesni ir teigiamai vertina verslo sąlygas“, – pranešime sakė SEB banko Verslo klientų ir institucijų departamento direktorius Artūras Vingrys.
Nepalankių kitąmet verslo sąlygų laukia 11 proc. apklaustų Lietuvos įmonių finansų vadovų, o palankių – 51 proc. respondentų, kone dukart daugiau negu pernai. Latvijoje nepalankių vertinimų buvo 17 proc., o palankių – 39 procentai.
Estijoje 35 proc. apklaustųjų nurodė, kad artimiausios ateities verslo sąlygas vertina kaip nepalankias. Palankiai situaciją vertinančiųjų buvo 25 proc., kai tuo pat metu pernai – 39 procentai.
Kaip svarbiausią investicijų prioritetą Lietuvos įmonės nurodė pajėgumų didinimą, skaitmeninimą ir automatizavimą, naujų produktų ir paslaugų diegimą. Latvijoje dažniausiai įvardijo skaitmeninimą, automatizavimą ir inovacijas, Estijoje – grynojo pinigų srauto didinimą.
Anot tyrimo, Lietuvoje ir Estijoje padaugėjo įmonių, kurios laisvus pinigus planuoja panaudoti finansinėms skoloms mažinti. Latvijoje įmonių, planuojančių grąžinti skolas, dalis išliko beveik tokia pati kaip pernai.
Pasak A. Vingrio, po praėjusių metų sukrėtimų, 2023-aisiais didesnės įmonės prisitaikė prie pasikeitusių aplinkybių. Dabar daugumą bendrovių visose trijose Baltijos valstybėse labiausiai neramina bendros ekonomikos perspektyvos.
Apklausoje dalyvavo 277 didelės Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonės, kurių apyvarta viršija 20 mln. eurų.
