Naikinti kompensacijas, didinti pensijas, atpiginti visiems šildymą.

bet dabar noriu sužinoti išlaidų ataskaitas iš visokių kasčiūnų ir kitų nacistų ir fašistų ir visoko plaukio aferistų, nes mes apmokam, algas pasikėlė nereikėjo išlaidų ataskaitų, kad neužtenka prasimaitinti. Ar matėt kareivį kasčiūną... parodykit normalesnį... tikrinsim kitais būdais ką valgo, tik ne itin malonus jis.

Kodel mafijozui ,norkomanui Zelemskiui Nausėda kiša milijonus ir jokių dokumentų nereike kada baigsis šitas dolbojobų išsityčiojimas iš žmonių

Išvis kokios gali būti kompensacijos rentos valstybinės pensijos ir t t nes viskas yra mokama iš tų pačių pinigų net Privažiavimas viešuoju transportu kaime kompensuojamas nors ten gyvenantys žmonės jau virš 30 m tik per televiziją juos temato o kas ką dirbo tą ir gauna . Jeigu juodai dirbsi , tai juodai ir gyvenk .

Važiuokit į Graikiją, yra ten stebuklinga sala.

Rasa Čepaitienė
1h ·
Esu iš kartos, kuri mokykloje skaitė ir Ivano Turgenevo apsakymą "Mumu", ir Harrietos Beecher-Stowe romaną "Dėdės Tomo trobelė". Abu kūriniai, pasirodo, buvo sukurti tais pačiais 1852 m., kai rusijoje dar klestėjo baudžiava, o JAV - juodaodžių vergovė, ir abu aiškiai yra nukreipti prieš žmonių pavergimą. Stebėtina ir tai, kad abiejuose kūriniuose yra epizodas, kaip šeimininkas(-ė) įsako savo baudžiauninkui/vergui nuskandinti jo mylimą šuniuką - vienintelį draugą ir paguodą varge. Ir baudžiauninkas - kurčias ir nebylys stipruolis Gerasimas tai padaro, o vergas Džordžas atsisako, ir už nepaklusnumą yra išplakamas, tad šunį jo akivaizdoje tenka nudaigoti kitiems.
Iš diskusijos apie šias dvi knygas taip pat paaiškėjo, kad Turgenevas, kaip ir jo giminė, patys buvo dvarponiai, prekiavę baudžiauninkais, o Beecher-Stowe - ne.
Šias istorines paraleles šiandien priminė fb draugas - žinomas rusų istorikas amerikanistas ir viešasis intelektualas prof. Ivanas Kurilla, su kuriuo yra tekę bendrauti ir gyvai. Prieš kurį laiką jis emigravo į JAV ir dabar dėsto viename iš koledžų, nors ilgai stengėsi suderinti neįmanoma - išgyventi vis labiau žmogėdriškėjančio režimo sąlygomis, nesiliaujant būti ir profesionaliu istoriku, ir sąžiningu viešosios erdvės komentatoriumi.
Kiek pastaraisiais metais tenka dalyvauti Vakaruose rengiamose konferencijose, skirtose mūsų regiono problematikai, jose, šalia kitų mokslininkų, paprastai būna ir daug rusų istorikų ar kitokių humanitarų, bet visi jie be išimties dabar dirba Vakarų Europos ar JAV akademinėse institucijose, nes rusiškų darbuotojams ten dalyvauti nieks sankcijų dar neatšaukė. Ir tai žymiausi jų specialistai, nepaklusę režimui - šalies stipriausias intelektualinis potencialas, smegenys, kurios dabar, tam režimui džiugiai pritariant ir net skatinant, nuteka į kitas šalis, kurios supranta ir vertina žmones, jų talentus ir juos priima.
Ką tai man priminė? Dar vieną tokią šalį su baudžiaviniu mentalitetu, irgi niekad nevertinusią ir nevertinančią žmonių, ir laisvai jais, laikomais lengvai pakeičiamais kitais, paklusnesniais, besišvaistančia. Joje, kaip ir rusijoje, bet kuris giliau mąstantis ar kritiškas protas yra pavojaus ir įtarinėjimų šaltinis, pjudomas ir niekinimas režimo trubadūrų, prisisiurbusių prie partokratinei sistemai pajungtų valstybės lėšų ar fondų fondelių vamzdžio. Pastaruosius ketverius metus tas pjudymas jau buvo pasiekęs neįtikėtiną mastą ir "aukštumas" , tačiau dabar, rinkimų dėka, atsiranda galimybė tai pakeisti. Tad tuo nepasinaudoti būtų tiesiog kvaila, nebent rinkėjai būtų kaip tas nebylys Gerasimas, kuriam užtenka tik valios pabėgti nuo savo irzliosios ponios.

Lietuva šitaip klesti pagal ekonominius rodiklius, kainos ir perkamoji galia aukštumose, kasdien perskaitai, kad aplenkėme kokią nors daug geriau už mus gyvenusią šalį... Manau tokioje turtuolių šalyje visi, kas neturi turto už milijoną ir negauna bent 2000 eurų į rankas, turėtų būti laikomi vargšais ir gauti pašalpas ir kompensacijas.

Duok Dieve, kad greičiau išnyktų šita biudžetininkų dinastija! Patys pamsta iš mokesčių mokėtojų pinigų, o vargšus žmones šokdina

O asfaltą. Kaip Lanzbergis sklypą už 1 eurą?

Iš pencijos vis pragyvenu,bet televizoriui ir skalbimo mašinai lizingui užtenka. Keista? Čia tokios ir skundžiasi. O kas tikrai blogai gyvena lizingu televizorių neperka. Yra ir kas dovanoja ar pigiai dėvėta atiduoda.