Registrų centro duomenimis, NT sandorių rinka pastaruoju metu pažymėtas tolimesnio augimo nuotaikomis.
Vis tik nuosavą namą statantis Nerijus naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kad statybų sektoriuje esą girdimos naujo brangimo užuomazgos.
„Statome namą, tačiau jau ne iš pirmo pardavėjo girdžiu, kad už kai kurias statybines medžiagas, pavyzdžiui, gipso kartono plokštes, o taip pat ir būsto langus, reikės susimokėti daugiau.
Pardavėjai aiškina, kad brangimas susijęs su Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Donaldo Trumpo muitų politika. Čia – realu ar tiesiog kalba pardavėjų godumas?“ – klausė naujienų portalui tv3.lt laišką atsiuntęs skaitytojas.
Brangimas stebimas dėl kitų priežasčių?
Šiuo metu Valstybinė duomenų agentūra (VDA) skaičiuoja statybos sąnaudų kainų indeksą. Pagal jį galima įvertinti, kaip keičiasi statybos darbų kaina (pavyzdžiui, vertinant darbo, statybinių medžiagų, gaminių, mašinų ir mechanizmų darbo kainų dinamiką ir kt.).
Vis tik „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė naujienų portalui tv3.lt teigė, kad pagal šį kainų indeksą nėra įžvelgiama neįprastų tendencijų.
„Po 2022–2023 m. stebėto statybų kaštų šoko, kai dėl išsibalansavusių tiekimo grandinių, energetikos kainų šoko, užsidariusių agresorių tiekimo kanalų statybų kainų indeksas pašoko penktadaliu, pastaruosius porą metų indekso pokyčiai – labai nežymūs.
Pavyzdžiui, šiuo metu šis statybų kainų indeksas tik nepilnai 2 proc. didesnis nei atitinkamu laikotarpiu prieš metus“, – kalbėjo ekonomistė.
I. Genytės-Pikčienės vertinimu, statybinių medžiagų ir jų komponentų kainų metiniai pokyčiai (vertinant nuo 2023 m. vidurio) yra neigiami.
„Tai reiškia, kad po 2022 m. kainų šoko rinka persikrovė, balansavosi. Ir dėl vėliau sekusio aukštų palūkanų normų ir vangesnės NT paklausos laikotarpio statybų medžiagos pigo.
Vienintelė statybos sąnaudų kainų indekso kategorija, kuri nepigo ir išlaikė itin spartų kone visad dviženklį augimą, – darbo jėgos sąnaudos“, – kalbėjo I. Genytė-Pikčienė.
Pašnekovės vertinimu, tam įtaką darė spartus minimalaus darbo užmokesčio didinimas, kuris buvo stebinimas pastaraisiais metais.
„Taip pat darbo paklausos ir pasiūlos disbalansai, skaidriai dirbančiojo asmens kortelės atsiradimas ir pasikeitusi priedų už darbą lauko sąlygomis mokėjimo tvarka“, – kalbėjo ji.
Lūkesčiai prasilenkia su realybe
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto (EVF) partnerystės docentė dr. Viktorija Tauraitė dėmesį atkreipia į kitą situaciją, susiklosčiusią NT rinkoje.
Remdamasi VDA duomenimis pašnekovė teigė, kad naujų, pradėtų statyti gyvenamųjų būstų skaičius didėja.
Pavyzdžiui, šių metų pirmąjį ketvirtį jų skaičius išaugo 27 proc. (palyginti su prieš tai buvusiu ketvirčiu).
„Didžiąja dalimi naujai pradėtų statyti gyvenamųjų būstų pasiūlą sudarė vieno ir dviejų būstų pastatai – 71 proc., likusi dalis teko trijų ar daugiau būstų pastatams (29 proc.).
2025 m. pirmąjį ketvirtį naujai pradėtų statyti vieno ir dviejų būstų pastatų statybų skaičius išaugo beveik dviem kartais, palyginti su prieš tai buvusiu ketvirčiu.
Tačiau baigtų statyti naujų gyvenamųjų pastatų skaičiaus 2025 m. pirmąjį ketvirtį augimas sudarė beveik 2 proc. (palyginti su prieš tai buvusiu ketvirčiu). Struktūriškai dominavo vieno ir dviejų gyvenamųjų būstų pastatai (97 proc.)“ – į statistinius duomenis dėmesį atkreipė ekonomistė.
V. Tauraitė sako, kad pačių gyventojų nuomonė dėl NT statybų ar pirkimo išliko panaši.
„Balandžio mėnesį didžioji dalis gyventojų (85 proc.) nurodė, kad per artimiausius 12 mėn. neketina pirkti ar statyti namą, butą, vasarnamį ir pan.
Panaši situacija pastebėta ir 2024 m. balandžio mėn. – 82 proc. vartotojų neketina pirkti ar statyti namo, buto, vasarnamio ir pan. per artimiausius 12 mėn. Vadinasi, lietuviai yra atsargūs“, – dėmesį atkreipė pašnekovė.
Vis tik ji atkreipė dėmesį, kad paskolų išdavimo apimtys didėjo.
„Remiantis Lietuvos banko duomenimis, 2025 m. balandžio mėn. buvo išduota 11 proc. daugiau būsto paskolų gyventojams (finansine išraiška), palyginti su prieš metus buvusia situacija.
Struktūriškai būsto paskolos sudaro 83 proc. tarp bendro paskolų dydžio finansine išraiška gyventojams. Tikėtina, kad pastaruoju metu mažėjantis EURIBOR daro reikšmingą įtaką didėjančioms gyventojų būsto paskolų apimtims“, – kalbėjo ji.
Vis tik infliaciniai rodikliai, dr. V. Tauraitės teigimu, didėja, o gyventojų lūkesčiai prasilenkia su realybe.
„Naujų, gyvenamųjų būstų pasiūla yra linkusi didėti, paskolų gyventojams (būstui įsigyti) apimtys taip pat didėja, infliacija auga, o vartotojų lūkesčiai dėl ateities yra pesimistiniai – neketinama artimiausiu metu įsigyti NT. Visgi lūkesčiai didžiąja dalimi prasilenkia su realybe.
Ekonominiu požiūriu didėjanti paklausa formuoja didėjantį pasiūlos poreikį. Kai NT rinkoje paklausa viršija pasiūlą, tai NT kainos yra linkusios didėti. Statybos reguliavimų pakeitimai taip pat galimai daro įtaką kainų augimui šioje rinkoje“, – vertino dr. V. Tauraitė.
Tuo metu „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas mano, kad pagrindinė būsto brangimo priežastis yra susijusi su pačios NT rinkos atsigavimu.
„Tiek NT sandorių, tiek naujų būsto paskolų dinamika rodo akivaizdų ir labai ryškų atsigavimą.
Kita vertus, tas spartus atsigavimas, kurį dabar matome, vyksta nuo labai žemo taško. Tai dėl to reikia džiaugtis, bet atsargiai“, – svarstė pašnekovas.
Be to, A. Izgorodinas įžvelgia, kad tie NT pirkėjai, kurie planavo arba norėjo pirkti būstą 2022–2023 m., to nepadarė dėl Euro zonoje brangstančių palūkanų.
„Pirkėjai tiesiog išlaukė iki to momento, kol bazinės palūkanos Euro zonoje pradėjo mažėti. O, kadangi bazinių palūkanų karpymas jau praktiškai yra pasibaigęs, mano vertinimu, staiga rinkoje labai stipriai šoktelėjo būsto paklausa.
Kitaip tariant, tie pirkėjai, kurie laukė porą metų, jie praktiškai vienu momentu šoko į rinką ir pradėjo vėl pirkti NT“, – vertino A. Izgorodinas.
Ekonomistas mano, kad rinka tokiems staigiems pokyčiams nebuvo pasiruošusi.
„Tiek NT rinka, tiek statybinės medžiagos kelerius metus iš eilės buvo gilioje duobėje.
O dėl staigiai išaugusios paklausos sumažėjo pasiūla, kuri yra labai inertiška, nes įmonės negali akimirksniu pagaminti gerokai daugiau statybinių medžiagų, t. y. gamybos padidinimas yra imlus kapitalui ir laikui“, – svarstė pašnekovas.
Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas įvardijo, kad šiuo metu statybos brangsta dėl darbo jėgos brangimo, savivaldybių taikomo infrastruktūros mokesčio bei įšaldytų finansinių išteklių gaunant statybos leidimą.
Didesnę įtampą pirkėjai pajus ateityje?
Ekonomistė I. Genytė-Pikčienė taip pat akcentuoja, kad vis tik NT rinkoje išlieka rizikų, kurios galėtų sukrėsti statybų sektorių.
„Europos Centriniam Bankui apkarpius palūkanų normas, stebime energingą ciklinį NT rinkos atsigavimą. Šiemet pašoko sklypų gyvenamojo nekilnojamojo turto rinkos sandorių skaičius, į teigiamą teritoriją iškopė gyvenamojo ir negyvenamojo NT statybos darbų apimčių metinio pokyčio kreivės.
Tačiau statybų sektorių veikia ne vien ciklinės aplinkybės. Šiemet ir ateinančiais metais itin svarbus žaidėjas statybų sektoriuje – valstybės užsakymai karinėms reikmėms: poligonų ir karinių miestelių statybos, su pasirengimu vykdyti Vokietijos brigados ir nacionalinės divizijos įgyvendinimo planais susiję projektai“, – vertino I. Genytė-Pikčienė.
Pašnekovės teigimu, statybų bendrovės vis drąsiau darbus vykdo kitose valstybėse, o ne Lietuvoje.
„Išaugusi statybos darbų paklausa gali susidurti su ribotais pajėgumais. Taigi, tokios netipinės aplinkybės tikrai didina rizikas dėl statybų sektoriaus disbalansų ir galimų statybų paslaugų kainų šuolių.
Jau nekalbant apie poveikius, kuriuos sukeltų karo Ukrainoje pabaiga ir grandioziniai su šalies atstatymu susiję projektai. Tai reikšmingai paliestų visus statybų sąnaudų elementus“, – svarstė ekonomistė.
Būsto kainos – vis dar per didelės
Būsto rinka Lietuvoje atsigauna – kainoms pernelyg didėti neleidžia pakankama pasiūla, sako Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Pasak jo, būsto kainos ateityje priklausys nuo to, ar pavyks sureguliuoti būsto paklausą ir pasiūlą.
„Esant pakankamai pasiūlai būsto kainos didėjo nuosaikiu tempu. Tolesnė kainų raida labai priklausys nuo to, ar pasiūlai pavyks atliepti padidėjusią paklausą. Todėl itin svarbu (...) užtikrinti tinkamą būstų pasiūlą“, – pirmadienį pristatydamas praėjusių metų šalies finansinio stabilumo apžvalgą žurnalistams sakė G. Šimkus.
„Aktualus ir statytojų, ir savivaldos lankstumas, aktyvesnė renovacija“, – pridūrė jis.
Pasak LB vadovo, pernai po maždaug dvejų metų pertraukos vėl šoktelėjo būsto sandorių ir rezervacijų skaičius, daugiau parduota tiek naujos, tiek senos statybos būsto.
G. Šimkaus teigimu, šiuo metu pirminėje būsto rinkoje pasiūlos netrūksta, tačiau nėra ir jo pertekliaus.
Jo teigimu, dėl mažėjusių palūkanų normų atpigus skolinimuisi, padaugėjo žmonių, kurie perka būstą su paskola – jie sudarė apie du trečdalius visų perkančiųjų būstą.
Be to, anot banko vadovo, prislopo investicinio būsto sandorių – tai taip pat padėjo užtikrinti tvarią paklausą: „Būsto kainų korekcijos rizika yra ženkliai sumažėjusi.“
Banko vertinimu, būsto kainos kyla apie 4–5 proc. kasmet, tačiau būstas vis dar yra pervertintas maždaug 5 proc.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
