Man politinė situacija labai ima priminti viduramžius, įskaitant baudžiavos laikus. Viskas deklaruojama, už kiekvieną veiksmą, tranzakciją imami procentai, kas galiausiai daveda iki to, kad žmogus uždirbęs pinigus, valstyvei atiduoda 80% už visas akcijas tranzakcijas, o pats pasiima 15%, kur 5% skiriami orui (draudimas, pencija, iki kurios nedagyvensi, o jei dagyvensi, iš 5% gausi 0.1%, nes 80% atims tranzakcijos).
Turiu klausimą, kodėl Lietuvos specialistų neieškoma klestinčiose šalyse, nebūtinai Lietuvos piliečių, tačiau, turinčių kompetenciją, bei patirtį tokiuose reikaluose? Jei valstybė dar labiau ribos viską, žmonės, pagal natūralius fizikos dėsnius, arba išmirs, arba išvažiuos iš Lietuvos. Tokiu atveju, Lietuvos biudžetas bus priverstas dar labiau kelti mokesčius, pagal dabartinę politiką, nes nesusidarys jos numatytas metinis biudžetas.
Siūlyčiau galvoti ir žmonių kantrybės atžvilgiu. Pvz aš nebematau savo ateities Lietuvoje ir renku kojines keliauti kitur, nes čia darosi kaip Čipolino filmuke - "oras yra mokamas ir kiekvienas, kuris kvėpuoja Lietuvos oru, turi mokėti už orą". (Ar jums tai ne idiotiška?)
Siūlau mažinti tam tikrus kaštus, mažinti mokesčius (taip skątinant rinką, o ne žlugdant ją - turint omeny, kad rinka atsigauna kur kas per ilgesnį laikotarpį(maždaug 80-90%), nei sužlugdoma(maždaug per 1-8%).

Klaidos straipsnyje!!!