Kodėl šalyje veikiantiems bankams, draudimo bendrovėms ir kitiems finansų rinkos dalyviams lengva vedžioti už nosies tautiečius? Tik 43 proc. tautiečių pasirašo finansinių produktų ar paslaugų sutartis jas perskaitę iki galo, 29 proc. tai daro dažnai, tik kartais paskaito 16 proc., o niekada sutarčių neskaito 12 proc., praneša „Respublika“.
Tokius skaičius paskelbė Lietuvos bankas (LB), kurio užsakymu šalyje buvo atliktas finansinės elgsenos ir raštingumo tyrimas. Remiantis tyrimo išvadomis, mažiausiai sutartys domina 18–19 metų jaunuolius, visada jas perskaito tik kas penktas jaunas žmogus. Kur kas atsakingesni 40–49 metų aukštesnio išsilavinimo piliečiai. Per pirmus tris 2012 metų ketvirčius LB gavo 463 vartotojų kreipimusis dėl ginčų su bankais, draudimo įmonėmis ir kitais finansinių rinkų dalyviais. Maždaug trečdalis jų skundėsi dėl sutarčių su bankais, pusė – su draudimo įmonėmis. Ir LB, ir Lietuvos bankų asociacija sutinka, kad padėtis taisytina, bet kad ji greitai pasikeis – vilčių mažai. Nes raštingiausioje šalyje pilna ekonominių beraščių, kuriais daug kam naudotis tiesiog patogu.
Pasak vilniečio psichologo, socialinių mokslų daktaro Donato Noreikos, sutarties idėja yra ta, kad su žmogumi yra tariamasi, derinama. Tačiau banke viskas vyksta greitai ir masiškai, todėl bankui patogiausia turėti iš anksto parengtas tipines sutartis ir pakišti klientui, kad šis pasirašytų. Daktarui D. Noreikai atrodo, kad kiltų mažiau neaiškumų, jeigu prie pasirašomos sutarties būtų pridėta jos santrauka, su kuria žmogus galėtų susipažinti. Tačiau Stasys Kropas, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas, nenori sutikti, kad bankų klientams siūlomos pasirašyti sutartys pernelyg griozdiškos. „Kiekvieną kartą, jeigu klientas nesupranta, jam aiškiai yra parašoma. Priešingu atveju mes einame į interpretaciją, įvairius savus supratimus. Kaip vartotojui pateikti prieinamą informaciją, svarsto, žiūri ir Lietuvos bankas, ir mūsų vartotojų komitetas. Faktas, kad vartotojas turi turėti tam tikrą kiekį informacijos ir žinių. Mes keliame iniciatyvų, jas siūlo ir Lietuvos bankas, sutinku, kad ir mokyklose tam reikėtų dėmesio“, – sakė S. Kropas. „Bankams nepatinka raštingi klientai“.
