Bankai vėl pūs burbulą

kad verslas yra kaip jugoslavijos krepšinis. Bėk ir mesk. Verslui parankiausia yra narkotikų prekyba ir aferos. O kam tie bankai?

tai cia savaime aisku kubilas skolinasi is banku uz 9% metiniu .. tai patys pamastykite koks pelnas , nes Svedijos bankai skolinasi is EPB uz 0,5% ir perskolina Lietuvos valdziai uz 9% ,, verslui niekas neskolinair neskolins nes nera jokiu galimybiu atiduoti .... taip kad kuo daugiau lietuva skolinsis tuo daugiau svedai uzdirbs .. kas cia nuostabaus ..

prie viso to, kas parasyta, dar galima pridėti klausimą: kur iškeliauja bankų pelnas?

visi bijo rusų :) Kol mes bijom rusų, mus dulkina švedai :D

O ko iš bankų tikėtis? jų tikslas - pelnas, todėl ir dirba tik ta linkme. O visa kita nusispjaut.

Yra toks kovo Akto signataras S.Kropas, kuris dabar jau komercinių bankų prezidentas. Š.m. vasario mėn jis atspausdino straipsnį, kuriuo įtikinėjo, kad Lietuvoje su bankininkyste viskas OK, ir kad kitos išsivysčiusios šalys (kaip iš A.Kubi liaus vyriaus sybės) galėtų pasimokyti, cituoju: "...Mūsų šalies komerciniai bankai dirba tradiciškai – priima indėlius ir išduoda paskolas, jie nedalyvauja taip vadinamame kazino bankininkystės versle ir intensyviai neprekiauja išvestinėmis finansinėmis priemonėmis. Kitaip sakant, mes Lietuvoje turime tai, prie ko ir norima sugrįžti kai kuriose i š s i v y s č i u s i o s e š a l y s e , pirmiausia JAV ir Jungtinėje Karalystėje... Nors bankų sektoriuje koncentracija yra aukšta, konkurencija yra labai didelė ir tai lemia m a ž u s klientams teikiamų paslaugų į k a i n i u s.

Nepjaukime šakos ant kurios sėdime

Kai kurios iš dabar aktyviai siūlomų priemonių būtų labai žalingos Lietuvos ekonomikai. Pavyzdžiui, įteisintas siūlymas apriboti reguliacinėmis priemonėmis skolinimą užsienio valiuta (Lietuvoje eurais) neigiamai paveiktų daugelio Lietuvos namų ūkių ir įmonių finansus. Juk ir per pastarąją krizę galimybė pakeisti paskolos valiutą į eurus nemažai skolininkų daliai palengvino įsipareigojimų naštą. Entuziazmo nekelia ir papildomas kapitalo, likvidumo ar taip vadinamų dinaminių atidėjinių reikalavimų įvedimas. Tai reikštų, kad vis daugiau pinigų turės likti bankuose ir mažiau jų bus skiriama klientams kredituoti. Papildomi kaštai negalės neatsispindėti paslaugų tarifuose. Todėl nevertėtų pasiduoti emocijoms, automatiškai sutikti su viskuo, kas sumanyta ir pritaikyta išsivysčiusių šalių problemoms spręsti. "
"

Vaikeli, geriau nerašinėk, jeigu esi dar žalias ir mažai ką išmanai.

Nusisneka moteris. Gal jai reiketu ekonomika pastudijuoti, o tai raso nesamones. Neuztenka prisirinkti nuogirdu, dar reikia suprasti

Iš kur? Iš kur DABAR valstybej tiek jegų????????????

Iš esmės TEISINGAS straipsnis. Vedančios šalys bando visaiip dydinti bankų socialinę atskaitomybę. Pasaulis susideda iš atomų, molekulių ir jų junginių o ne iš laisvai pučiamų virtualių finansų - tai naujoji Dievo įsakmė: virtualus finansinis veršis yra pavojingesni nei tukstančiai auksinių.