Bankų pusmečio veiklos rezultatų ataskaitos parodė, kad Lietuvos ekonominę padėtį jie vertina nepalankiai.
Kone visi bankai praneša šį pusmetį padarę didžiulius atidėjinius dėl galimai blogų paskolų ir todėl patyrę nuostolių. Kita vertus, reaguodami į prastą ekonomikos ir verslo padėtį Lietuvoje, bankai sėkmingai sumažino savo išlaidas.
Bankų analitikai teigia, kad dėl didelių bankų atidėjinių ir mažėjančio kreditavimo kaltas nemokių klientų skaičiaus augimas, sukeltas ekonomikos nuosmukio. Dauguma ekspertų sutaria, kad dugną Lietuvos ekonomika pasieks šių metų pabaigoje, o pakilimo galime sulaukti kitų metų vasarą.
„Swedbank“ bando kapstytis
Per pirmąjį šių metų pusmetį „Swedbank“ veiklos pelnas prieš mokesčius ir atidėjinius Lietuvoje siekė 284,4 mln. litų. Per pirmąjį 2009 metų pusmetį bankas suformavo 708 mln. litų atidėjinių, įskaitant 259 mln. litų papildomus bendruosius atidėjinius. Dėl atidėjinių galimiems paskolų nuostoliams padengti šiemet „Swedbank“ praneša patyręs 351,7 mln. litų nuostolių.
Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, šį pusmetį „Swedbank“ pajamos Lietuvoje sumažėjo 13 proc., t. y. iki 440,6 mln. litų, o išlaidos − 28 proc., t. y. iki 156,2 mln. litų.
Bankas stiprino kapitalo bazę, į ją įtraukdamas visą tikrintą 2008 metų pelną – 412,4 mln. litų.
SEB banko grupė irgi grimzta
SEB banko grupė Lietuvoje uždirbo 176,6 mln. litų pelno prieš mokesčius, atidėjinius ir vienkartines nematerialiojo turto (prestižo) nurašymo išlaidas. Tačiau dėl atidėjinių galimiems nuostoliams padengti ir nematerialiojo turto nurašymo išlaidų šių metų pirmąjį pusmetį SEB banko grupė patyrė 224,9 mln. litų netikrinto grynojo nuostolio. Per 2009 metų pirmąjį pusmetį SEB banko grupė Lietuvoje padarė 286 mln. litų atidėjinių.
SEB bankas praneša pirmą pusmetį patyręs 168,5 mln. litų netikrinto grynojo nuostolio.
Banko grupės veiklos sąnaudos per pirmąjį 2009 metų pusmetį sumažėjo 8 proc. ir buvo 168,6 mln. litų.
DnB NORD pajamos augo
Per pirmąjį šių metų pusmetį DnB NORD bankas uždirbo 129 mln. litų veiklos pelno prieš mokesčius ir atidėjinius. Vien per antrąjį šių metų ketvirtį suformavo 189 mln. litų atidėjinių. Tai lėmė, kad DnB NORD bankas pirmąjį šių metų pusmetį patyrė 136,4 mln. litų nuostolį. Siekdami užtikrinti subalansuotą banko veiklą, akcininkai per šį pusmetį investavo 102 mln. litų ir pasirašė 71,4 mln. litų vertės naujos akcijų emisijos įsigijimo sutartį.
Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, DnB NORD banko 2009 metų pirmojo pusmečio pajamos išaugo 13,6 proc., t. y. iki 220,9 mln. litų, veiklos išlaidos sumažėjo 10,9 proc., t. y. iki 83,5 mln. litų.
Šiaulių bankas neuždirbo
Šiaulių bankas teigia, kad 2009 metų pirmąjį pusmetį patyrė 2,420 mln. litų netikrinto nuostolio.
Pusmečio veiklos nuostolį lėmė suformuoti 13,726 mln. litų atidėjiniai abejotiniems aktyvams ir dėl išaugusios piniginių resursų kainos sumažėjusios grynosios palūkanų pajamos.
„Snoras“ ir Ūkio bankas tyli
Medicinos bankas pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 1,82 mln. litų netikrinto grynojo pelno. Bankas praneša apie augusias įvairias pajamas (iš padidėjusio indėlininkų skaičiaus, didėjusių komisinių pajamų iš klientų operacijų, valiutos keitimo bei mokesčių priėmimo, ūgtelėjusių banko aktyvų ir paskolų portfelio).
Apie atidėjinius bankas neinformuoja. Medicinos bankas laimėjo Ūkio ministerijos bei bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) skelbtus konkursus suteikti pagalbą smulkiajam verslui. Liepą su INVEGA pasirašyta sutartis įgalino banką, teikiant kreditus, naudotis Atviro kreditų fondo (AKF), kuriame sukaupta 100 mln. litų, lėšomis.
Bankas „Snoras“ ir Ūkio bankas pusmečio veiklos rezultatų dar nepaskelbė.
Geriau apsidrausti nei žlugti
Pasak Lietuvos laisvosios rinkos instituto eksperto Vytauto Žukausko, Lietuvoje veikiančių bankų pusmečio ataskaitos rodo pesimistinį požiūrį į šalies ekonomikos perspektyvas.
„Nuostoliai, apie kuriuos pranešama, dar nėra realūs, tai atidedamos lėšos, kurios gali būti reikalingos prognozuojamiems nuostoliams padengti. Vadinasi, bankai mano, kad daug paskolų nebus grąžinta arba negrįš laiku. Reto žmogaus finansinė padėtis dabar neblogėja, todėl natūralu, kad bankai turi apsidrausti“, − bankų elgseną komentavo V. Žukauskas.
Tačiau ar šiuo ypatingu rizikos vertinimu, kai bankai deklaruoja gerokai aukštesnius kapitalo pakankamumo procentus nei Lietuvos banko nustatytas minimalus kapitalo pakankamumo normatyvas – 8 proc., nebus pasinaudota klientų sąskaita?
„Verslas turi teisę apsidrausti. Bankai nėra suinteresuoti daryti didelių atidėjinių. Jeigu jie žlugtų, tai būtų didžiulis smūgis visai šalies ekonomikai“, − teigė ekspertas.
