2011 metais Valstybės žemės fondui pagal spektrinius žemės paviršiaus vaizdus iš dirbtinio žemės palydovo nustačius apleistų žemių plotus, paaiškėjo, kad apleista žemė Lietuvoje praėjusiais metais sudarė apie 0,3 mln. ha., t. y. apie 9 procentus visos žemės ūkio paskirties žemės, o šiais metais šios žemės plotai dar sumažėjo.
Lietuva yra agrarinė šalis, todėl visomis įmanomomis priemonėmis buvo siekiama sumažinti apleistos žemės plotus.
Žemės ūkio ministerija praneša, kad siekiant sumažinti minėtuosius plotus, buvo imtasi teisinių priemonių, t.y. patikslintas Žemės mokesčio įstatymas, pagal kurį apleistai žemės ūkio paskirties žemei nebūtų taikomas vertės mažinimo koeficientas, taip pat nebūtų nustatomas maksimalus mokesčio dydis už turto vienetą (1 Lt/a arba 100 Lt/ha) pereinamuoju laikotarpiu, tuo sukuriant prielaidas ir paskatas apleistos žemės plotams mažėti, nustatytas reikalavimas turėti galvijų, siekiant gauti išmokas už pievas ir ganyklas, sugriežtintos GAAB reikalavimai ir t.t.
Taip pat skatinama nederlingą ir žemės ūkiui netinkamą naudoti žemę apsodinti mišku. Šiuo metu jau apie 30 tūkst. ha žemės ploto yra apsodinta mišku, o žemės ūkio paskirties, ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku, gaunat paramą iš Europos Sąjungos programų, išaugo net 6 kartus. Be to, išaugo deklaruojamos žemės plotai - 2008 m. buvo deklaruota apie 2,6 mln. ha, tuo tarpu 2012 m. deklaruota jau beveik 2,8 mln. ha ploto.
Taikant įvairias priemones buvo pasiekta, kad Lietuvoje apleistos žemės plotas žymiai sumažėjo, t. y. beveik 2 kartus, nes didžiausią naudą iš žemės galima gauti tik tinkamai sureguliavus žemės valdymą, kuriam įtaką daro socialiniai, ekonominiai, teisiniai bei techniniai veiksniai.
