REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
Partnerio turinys
Turinys paruoštas bei kontroliuojamas projekto partnerio

Nuo kitų metų įsigaliosianti Europos Sąjunga (ES) Pastatų energinio efektyvumo direktyva žada ilgalaikius ir daug sutaupyti valstybėms galinčius padėti sprendimus. Mat joje išsikeltas tikslas, kad iki 2050 m. didžioji dalis pastatų taptų neutralūs anglies dioksido išmetimui ir ekonomiškai efektyviai pertvarkyti į beveik nulinės energijos, t.y. beveik nevartojančius energijos pastatus. To nauda, anot lapkričio 15 d. Būsto energijos taupymo agentūros ir Aplinkos ministerijos organizuotos tarptautinės konferencijos „Pastatų atnaujinimo indėlis siekiant klimatui neutralios ekonomikos“ dalyvių – akivaizdi. 

Nuo kitų metų įsigaliosianti Europos Sąjunga (ES) Pastatų energinio efektyvumo direktyva žada ilgalaikius ir daug sutaupyti valstybėms galinčius padėti sprendimus. Mat joje išsikeltas tikslas, kad iki 2050 m. didžioji dalis pastatų taptų neutralūs anglies dioksido išmetimui ir ekonomiškai efektyviai pertvarkyti į beveik nulinės energijos, t.y. beveik nevartojančius energijos pastatus. To nauda, anot lapkričio 15 d. Būsto energijos taupymo agentūros ir Aplinkos ministerijos organizuotos tarptautinės konferencijos „Pastatų atnaujinimo indėlis siekiant klimatui neutralios ekonomikos“ dalyvių – akivaizdi. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

ES Pastatų energinio efektyvumo direktyvos rengėjas, Europos Parlamento narys (2009 – 2019) Bendtas Bendtsenas teigia, kad pasiekti ambicingą tikslą vos per trisdešimt metų pertvarkyti didžiąją dalį ES pastatų į beveik nevartojančius energijos, įmanoma. Visų pirma reikia pabrėžti milžinišką to naudą visoms Sąjungos šalims.

REKLAMA

„Didžioji dalis pastatų ES energiją naudoją neefektyviai ir tai yra akivaizdus įrodymas, jog pastatų sektoriuje glūdi didžiulis energijos taupymo potencialas, kurį būtina išnaudoti visomis įmanomomis priemonėmis. Investicijos į pastatų renovaciją yra investicijos į ateitį. Reikia suprasti, kad galime auginti BVP mažindami energijos vartojimą. Pavyzdžiui, jeigu mano gimtinėje Danijoje nebūtų įgyvendinami sprendimai didinti energetinį efektyvumą, šalis kasmet prarastų vis daugiau pinigų – iki 2050 m. prarastume 20 mlrd. eurų“, – skaičiuoja ES Pastatų energinio efektyvumo direktyvos rengėjas.

REKLAMA
REKLAMA

Jis priduria, kad nedidinant pastatų energetinio efektyvumo nebus įmanoma įgyvendinti ir Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos. Juo siekiama, kad pasaulio klimato atšilimas neviršytų 1,5 laipsnių Celsijaus, palyginti su ikipramoniniu laikotarpiu.  Tačiau iki tol laukia daugybė darbo – šiandien net 75 proc. Europos pastatų yra energetiškai neefektyvūs. Jie sunaudoja 40 proc. visos energijos ir į atmosferą išleidžia 36 proc. šiluminį efektą visų sukeliančių dujų.  Tiesioginę naudą pajus ir gyventojai

Konferencijoje taip pat dalyvavęs Europos Komisijos Energetikos direktorato pareigūnas Dimitrios Athanasiou akcentavo, kad ilgalaikė pastatų atnaujinimo strategija numato išsamiai suplanuoti renovacijos projektų veiksmus, įvertinant dabartinę pastatų energetinio efektyvumo situaciją ir ekonominį potencialą pertvarkant juos į beveik nevartojančius energijos pastatus. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Prieš pradedant siekti ilgalaikės strategijos tikslų labai svarbu kiekvienai šaliai įvertinti savo pastatų energetinio efektyvumo situaciją. Tinkamai įvertinta dabartinė būklė pasitarnaus renkantis veiksmingas pastatų renovavimo priemones, kurios turi padėti efektyviai mažinti išmetamųjų dujų emisijas ir tuo pačiu sumažinti gyventojų sąskaitas už šildymą ir taip pagerinti savo šalies gyventojų gyvenimo kokybę“, – sako Europos Komisijos pareigūnas. 

Iki kitų metų kovo 10 d. kiekviena valstybė narė Europos Komisijai turi pateikti ilgalaikę renovacijos strategiją, kurioje būtų išdėstytos veiksmų gairės, priemonės ir išmatuojami pažangos rodikliai Direktyvoje keliamiems tikslams pasiekti. Norint juos pasiekti numatoma, jog kasmet ES šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, vidutiniškai turėtų būti atnaujinama po 3 proc. energetiškai neefektyvių pastatų iki 2050 m.

REKLAMA

Tai reiškia, kad iki 2030 m. Lietuvoje turėtų būti atnaujinta apie trečdalį visų senų pastatų, iki 2040 m. – apie du trečdalius, visi likę – iki 2050 m. Šiuo metu Lietuvoje renovuota jau 2350 daugiabučių, kuriuose yra arti 70 tūkst. butų, o šiuo metu yra atnaujinami dar 428 namai. 

Parengiamieji darbai jau prasidėjo 

LR aplinkos ministerija, atsakinga už Lietuvos ilgalaikės renovacijos strategiją, jau yra pradėjusi parengiamuosius darbus, kurie bus pristatyti ir šalies visuomenei. Viešos konsultacijos ir jų rezultatų santrauka yra sudėtinė Ilgalaikės renovacijos strategijos dalis.

REKLAMA

Konferencijoje dalyvavęs aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, teigė, kad Direktyvoje numatyti įsipareigojimai jau nėra tik rekomendacijos – tai susitarimas, kurį būtina įgyvendinti. Tai reiškia, kad pastatų energiniam efektyvumui ateityje bus skiriamas vis didesnis dėmesys. 

„Įgyvendinant pastatų renovacijos programą jau sukaupėme patirties, išmokome pamokas. Vis spartesnė ir efektyvesnė renovacijos proceso eiga  leidžia tikėtis, kad direktyvos planus įgyvendinsime sklandžiai ir ateityje savo šalyje turėsime tik energetiškai efektyvius pastatus“, – sakė K. Mažeika. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasak Būsto energijos taupymo agentūros direktoriaus Valiaus Serbentos, Direktyvoje keliami tikslai iš tiesų ambicingi, bet kita vertus, nemažą įdirbį Lietuva jau yra padariusi, ypač daugiabučių namų energinio efektyvumo didinimo srityje.

„Dabartinis Lietuvos progresas, didinant ne tik pavienių pastatų, bet ištisų kvartalų energinį efektyvumą jau leidžia kalbėti ne tik apie mažėjantį pastatų energijos suvartojimą, bet ir apie poveikio klimato kaitai mažinimą, miestų tvarumą, pasikeitusį jų veidą, ženkliai išaugusią gyvenimo kokybę atnaujintuose daugiabučiuose“, – konferencijoje kalbėjo V. Serbenta.  

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų