Dominique Strausso-Kahno byla žlunga. Kaltintojų pusėje atsirado rimta ir greičiausiai neišsprendžiama problema. Tai advokatas Benjaminas Brafmanas – kurį buvęs Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovas pasamdė ginti jį teisme.
„Neįmanoma sugalvoti tinkamesnės bylos Benui, – tvirtina Markas Geragosas, B. Brafmano kolega ir draugas. – Kai tik išgirdau apie šią istoriją ir sužinojau, kad visa tai vyksta Niujorke, pamaniau, kad ši byla kaip tik jam. Nes joje įpainiota politika, žiniasklaida ir skandalas. Benas sugeba nuostabiai susidoroti ir su vienu, ir su antru, ir su trečiu.“
M. Geragosas B. Brafmanui parašė elektroninį laiškelį, kad jis būtų idealus D. Strausso-Kahno gynėjas. B. Brafmanas atsakė jau ėmęsis bylos.
Ar kaltas?
Po kelių savaičių televizija, laikraščiai ir naujienų agentūros pradėjo skelbti informaciją, kad D. Strausso-Kahno byla žlunga. Daugelis šiuose pranešimuose įžvelgė B. Brafmano braižą, nes manipuliuoti visuomenės nuomone – jo stilius. Juk nebuvo kalbos apie D.Strausso-Kahno nekaltumą. Tardymui ir kaltintojo pusei kilo problema su nukentėjusiąja, kuri pasirodė ne tokia jau nekalta ir naivi, kaip iš pradžių buvo pateikiama. Tačiau prievartavimo aukomis ne visada tampa nekaltos ir naivios merginos. Be to, kaltinimas paremtas ne tik nukentėjusiosios parodymais, bet ir surinktais įkalčiais, kurių, kaip mano tyrėjai, pakanka, kad būtų galima skelbti nuosprendį. Vis dėlto D. Strausso-Kahno šansai būti išteisintam labai dideli. Pagaliau B. Brafmanas laimėdavo ir kur kas sudėtingesnes bylas.
Žydelis iš Bruklino
B. Brafmanas mėgsta dalyti interviu. Viename iš jų jis paaiškino skirtumą tarp jo ir kitų advokatų. „Aš imuosi tokių bylų, kurių kiti atsisako. Tiesiog jie nesugeba jų laimėti, o aš galiu“, – nesikuklina B. Brafmanas. Jis laimi pačias sudėtingiausias bylas – nes paprasčiausiai neturi kito pasirinkimo.
B. Brafmanas gimė neturtingas, nesimokė prestižiniame juridiniame koledže ir turėjo tik vieną galimybę siekti karjeros – imtis sudėtingiausių bylų ir bet kokiomis priemonėmis jas laimėti.
B. Brafmanui – 62 metai. Jis gimė Niujorke, Brukline, pabėgėlių iš Europos šeimoje. Jo motina Roza 1938 metais į JAV bėgo iš Čekoslovakijos. Jai vienintelei iš didelės šeimos pavyko gauti pasą. Visi jos giminaičiai, kurie liko Europoje, žuvo koncentracijos stovyklose. Tėvas Solomonas į Niujorką atvyko iš Vienos 1939 metais. Niujorke Roza ir Solomonas susipažino ir susituokė.
Brafmanų šeima buvo neturtinga ir labai religinga. Roza nedirbo, Solomonas vienoje iš kompanijų, kuri gamino moterišką apatinį trikotažą, dirbo vadybininku. Tėvams reikalaujant vaikai daug dirbo, kad prasimuštų į žmones. Benas dirbo nuo 10 metų – nedidelėje kavinaitėje patarnaudavo prie staliukų. Mokėsi vakarinėje mokykloje. Sutaupytų pinigų, kuriuos jis gaudavo, ir tėvų lėšų pakako įstoti į Ohajo Šiaurės universiteto Teisės fakultetą. Tačiau jis labai troško dirbti Niujorke.
Būsimasis advokatas išsiuntė paklausimą dėl vasaros praktikos į garsią Niujorko juridinę kompaniją „Maguire & Loler“. Vėliau Robertas Maguire'as prisiminė norėjęs atsisakyti studento, todėl pranešė, kad laisvų vietų praktikantams nėra, tačiau jei studentas atvyks į Niujorką, jis, R. Maguaire'as, mielai su juo išgers puodelį kavos. B. Brafmanas skubiai nusipirko bilietą į pirmąjį reisą ir jau kitos dienos rytą prisistatė į Maguire'o biurą: „Mes negalėjome jo atsikratyti ir jis tapo mūsų praktikantu.“
Santaupos – biurui ir kostiumui
Baigęs universitetą B. Brafmanas ketvertą metų darbavosi Manhatano apskrities prokuratūroje, paskui ėmėsi privačios praktikos ir visas santaupas išleisdavo biuro nuomai bei padoriam kostiumui.
„Pradėjau ieškoti darbo, – viename interviu pasakojo B. Brafmanas. – Kalbėjausi su pažįstamais advokatais. Tiesiog juos įtikinėjau: jei jie turi bylų, kurių dėl kokių nors priežasčių nenori imtis, tarkim, todėl, kad klientai nėra pakankamai turtingi, aš esu tas, kuriam tas bylas galima perduoti.“
Jam pradėjo plaukti bylos, kurios negarantavo gero honoraro arba, kaip dažniausiai nutikdavo, atrodė visiškai neperspektyvios. B. Brafmanas vos sudūrė galą su galu. Su žmona ir dviem vaikais jis gyveno mažame butelyje, kur buvo tik du miegamieji.
Viskas pasikeitė 1985 metais, kai jis drauge su keliomis dešimtimis advokatų dalyvavo pirmame savo garsiame procese prieš mafiją. Svarbiausias įtariamasis buvo vienas iš Gambino klano mafijos bosų — Paulas Castellano. B. Brafmanas gynė niekam nežinomą Anthony Senterą, vieną ir P. Castellano padėjėjų. Kaip tvirtina B. Brafmano biografė Meryl Gordon, advokatas taip troško dalyvauti procese, kad A. Senterui atstovavo beveik nemokamai. „Tai buvo mano galimybės patekti į aukščiausiąją lygą“, – pripažino B. Brafmanas. Jis šia galimybe pasinaudojo.
Mafijos ir pramogų verslo advokatas
Kai per patį proceso įkarštį P. Castellano buvo nušautas, B. Brafmanas nuvyko į laidotuves ir pasistengė, kad jo dalyvavimą užfiksuotų fotografai. Ir vėl savo pasiekė. Visi laikraščiai buvo pilni B. Brafmano – bene vienintelio advokato iš dalyvavusiųjų procese, kuris pasirodė laidotuvėse, – nuotraukų. Vėliau jis pasiekė, kad A. Senterui būtų panaikintas 21 iš 22 kaltinimo punktų, o kiti kaltinamieji ilgiems metams atsidūrė kalėjime. Jis tapo mafijos advokatu. Dėl to B. Brafmano sąžinė negraužia: „Jei pradėčiau svarstyti apie savo klientų moralę, man reikėtų pasitraukti iš šio verslo.“
Į B. Brafmaną pradėjo kreiptis žmonės, įkliuvę į sudėtingiausias situacijas ir, atrodė, neturintys nė mažiausios galimybės išsigelbėti. Antai Vincento Basciano, kaltintas prekyba narkotikais. Su V. Basciano 1994 metais į kaltinamųjų suolą sėdo daugiau kaip 30 žmonių. V. Basciano buvo pakliuvęs į keblią padėtį: kaltintojai turėjo jo pokalbių telefonu įrašus, kuriuose jis atvirai kalbėjo apie savo verslą. Tačiau V. Basciano atsidūrė tap nedaugelio, kurie buvo išteisinti: B. Brafmanas sugebėjo įtikinti prisiekusiuosius, kad V. Basciano kalbėjo ne apie narkotikus, o apie neteisėtą lošimų verslą.
Dar vienu B. Brafmano klientu tapo naktinio klubo savininkas Piteris Gatjenas. Jis buvo kaltinamas narkotikų platinimu. Kaltintojai turėjo daugiau kaip 40 žmonių parodymus. B. Brafmanui pavyko pasiekti, kad kai kurie iš jų pakeistų parodymus, o paskui smogė triuškinamą smūgį kaltintojo atstovams. Viename iš dokumentų, kuris buvo įteiktas teismui, buvo užuomina apie liudininko seksualinį ryšį su vienu iš prokuratūros darbuotojų. „Tai asmeninė informacija, – kalbėjo B. Brafmanas. – Ir gynėjai neketina jos detalizuoti. Mes kol kas negalėjome patvirtinti šių faktų ir neketiname pakenkti niekieno reputacijai.“
Tačiau šis dokumentas pateko į spaudą ir buvo paviešintas. Kaltinimai nepasitvirtino, tačiau visų prokuratūros atstovų, kurie dirbo procese, reputacija visuomenės ir teismo akyse jau buvo sušlubavusi. B. Brafmanui buvo daug paprasčiau sukelti abejonių kaltintojų pateiktais įkalčiais.
O 1999 metais B. Brafmanas tapo mėgstamiausiu pramogų verslo advokatu. Nors šimtai liudininkų davė panašius parodymus, jam pavyko išteisinti reperį Seaną Combsą, kaltinamą neteisėtu ginklo laikymu: jis švaistėsi ginklu naktiniame klube, į kurį atėjo su tuometine drauge Jennifer Lopez.
Kitą dieną po S. Combso išteisinimo Niujorko laikraščiuose buvo publikuojami visą puslapį užimantys sveikinimai B. Brafmanui, sėkmingai susidorojusiam su byla. Už reklamą sumokėjo mafiozas Johnas Gotti, vienas iš B. Brafmano klientų.
Juodink ir triumfuok
Ryškiausiai savo gebėjimus B. Brafmanas pademonstravo tiriant Michaelo Jacksono pedofilijos bylą. Neturėdamas galimybių ryžtingai užginčyti liudijimų ir įrodymų, kurie buvo surinkti M. Jacksono namuose, B. Brafmanas metė visas jėgas, kad pasėtų abejonių dėl liudininkų nuoširdumo. Be to, prisiekusiesiems jis sugebėjo įrodyti, kad pateikęs kaltinimus ir parengęs baigiamąjį kaltinimą prokuroras – M. Jacksono nedraugas. Galų gale dainininkas, nepaisant daugybės įkalčių, surinktų per tyrimą, buvo išteisintas.
Panašiai B. Brafmanas veikia D. Strausso-Kahno byloje. Tiesa, iš pradžių jis padarė nedidelę klaidą: viešai pareiškė neva įrodysiantis, kad viskas, kas įvyko Niujorko viešbučio „Sofitel“ kambaryje, buvo abiem pusėms sutikus. Tokiu būdu jis pripažino seksualinių santykių faktą. Tiesa, advokatas greitai pasitaisė ir kituose pareiškimuose kalbėjo tik apie ketinimą įrodyti kliento nekaltumą.
Paieškos, kurias pradėjo B. Brafmanas ir jo grupė, davė vaisių. Amerikos spaudos duomenimis, advokatui padėjo buvę CŽV ir FSB agentai. Jie dirbo nesudėdami rankų, ieškodami kompromituojamos medžiagos apie nukentėjusiąją. Paaiškėjo, kad auka buvo pažįstama su smulkiais mafiozais, kelis kartus melavo JAV imigracijos tarnyboms, o parodymuose, kuriuos davė iš karto po incidento su D. Straussu-Kahnu ir vėliau – prieš didžiąją žiuri, atsirado daug nesutapimų.
Ekspertų nuomone, byloje yra pakankamai įrodymų, kad būtų galima D. Straussui-Kahnui pateikti kaltinimus. Iki tol, kol bus teisiama ne kambarinė iš Gvinėjos, o D. Straussas-Kahnas, kaltintojai turi galimybių pasiekti pergalę. Tiesa, B. Brafmano stiprybė būtent ta, kad jis, kaip niekas kitas, sugeba teismą prieš kaltinamąjį paversti teismu prieš nukentėjusiuosius arba liudininkus.
Leonas Grybauskas
