Lietuvai (ir aplamai, Pabaltijui) kiekviena diena brangi. Ir reikia ruoštis ne tokiam karui, kaip šneka tie iš JAV bei mūsuose dauguma. Reikia ruoštis, visų pirma, "naujoviškam karui", kokie buvo verčiant valdžias arabų kraštuose, koks dabar vyksta Ukrainoje (maištas - valdzios nuvertimas - ir atseit negalios jokios sutartys su NATO bei pan.). Tam nedelsiant reik:
-prašyt JAV ir Vakarų Europos išskirti pinigu (kad net ir paskolas ar pan. - jiems patiems atsipirks ateity) visokeriopom atkirčio priemonėms finansuot;
- kiek įmanoma atjungti visus Rusijos VIM kanalus;
- siųsti savo zmones į kraštus, kur vyko/vyksta tokie maištai-karai (kad ir į arabų kraštus, kurie daugmaž liko Vakarų itakoje; Ukrainą - neaišku, ką ten veikia A. Butkevičius - pinigus "užkalinėja" ar iš tiesų šalia to semiasi patirties): lai skubiai mokosi techninę pusę, kaip atsilaikyti prieš maišto tipo karą;
- pradėti izoliuoti provokatorius (kaip užkulisinius - visokius su odinėm striukytėm, kaip per DP balsų pirkimą per praėjusius rinkimus rodė per tv, taip ir atvirai veikiančius - atskirose, net žinomose partijose bei pan.) jau dabar kelti jiems pagal situaciją baudžiamąsias, administracines bylas - per daug net nesijaudinant dėl bylų baigties - jeigu kas, sumokės valstybė kompensacijas - Valstybės ateitis svarbiau, o seilėtis jau ne laikas);
- išspręsti (kad ir su praradimais) lenkų klausimą (visi tie kalbos reikalai bei kt.; pasitarus su Lenkijos atsakingais žmonėmis, izoliavimas galimai promaskvietiško LRA vadovo);
- imtis skubių prevencinių priemonių Lietuvos Pamaryje, o taip pat Klaipėdoje (sakykime, kokioje nors ten Tauragėje nepriima net į darbą, jeigu neįstoji į vieną iš žinomų, galimai prorusiškų partijų); juk visa Kremliaus satrapų orientacija nukreipta mūsuose į tokias grandis, kurios bus sukeltos: Vilnijos lenkai; Visagino, Klaipėdos rusakalbiai; Pamario kraštas (šalia Kaliningrado srities), o svarbiausia - silpniausia visuomenės grandis - neturtingiausi visuomenės sluoksniai, nepriklausomai ir nuo tautybės;
- sukurtinas Krašto gynimo štabas ir sudarytini detalūs gynybos nuo "minkštosios galios", "maišto tipo karo" planai;
- ne sirenas bandyti, o ruošti savo spec. pajėgas išsaugojimui svarbiausių administracinių, strateginių pastatų (visų tokių objektų vidaus ir komunikacijų planinės medžiagos surinkimas - komunikacijų nutraukimui pastatų užgrobimo atvejui; kontingento treniruotės pastatų laisvinimui; bet pradžioje - prevencinių priemonių planavimas - paruošimas konkretaus vidaus kariuomenės personalo, turinčio per dieną nuo grėsmės atsiradimo pradėti saugoti visus tokius pastatus atokiu perimetru, tam iš anksto įrengiant atitinkamus postus bei pan.;
- visuomenės pasipriešinimo būrių sudarymas visuose gyvenamuose punktuose ateičiai;
ir t.t.
Tų klausimų daugybė, bet nematyti, kad kas nors būtų daroma (suprantame, jog dalis jų atliktina gan konfidencialiai). Juk supraskime, kad kai prasidės realus puolimas, laiko nebus - visas silpnąsias grandis ir aktualius taškus užlies lavina problemų: pvz., :peckiukai" ir panašūs kvies į mitingus varguomenę; bus blokuojama NATO bazės (jeigu tokios bus), reikalaujant jas iškelti; sujudės atskiri Kremliaus agentėliai, esantys ne tik įvairiose kitose srityse, bet ir galimai aukščiausiuose valstybės valdymo ir valdžios ešelonuose, partijose; bus kitataučių mitingai; karštų taškų blokavimas ir užiminėjimas (valdžios, valdymo būstinės; redakcijos; ryšių mazgai; ir t.t.). Žodžiu, tuomet nebus laikas tuošti roges, kai visur pustys.

Iki kur kacapus ginsime iki Uralo spaudžia žalią iki Ramiojo vandenyno spaudžia raudoną.

Daugelio diktatorių gyvenimas baigiasi liūdnai ir šio greičiausiai ne išimtis.

Na, taip. Apie "žalius žmogeliukus" Kryme V.Putinas nebeneigia jų priklausomybės Rusijai. Dabar jis neigia, kad prie Ukrainos sienos stūkso Rusijos armijos daliniai, daugybė tankų, karinių transporterių, kovinių lėktuvų ir malunsparnių. Tai yra ta karinė technika, kuri užsienio palydovinėse nuotraukose matoma kaip ant delno. V.Putinas neigia apie "žalius" ir "pilkus" gausiai ginkluotus "žmogeliukus" Pietryčių Ukrainos miestuose, teigia, kad toje šalyje nėra jokių Rusijos kariškių, instruktorių ar. panašiai. Kas gali tuo patikėti? Na, nebent tie, kurie garsiai šlovina mitinguose savo "carą".

Skaičiuojant visus Rusijos ekonomikos praradimus, susijusius su kariniais vojažais, įvaizdžio praradimu, akcijų kritimu, valiutos “emigracija”, rublio nuvertėjimu ir kitkuo susidaro įspūdinga suma. Manau, kad ji gali būti artima 500 mlrd dolerių. Ar ta riba nebus ryškiai peržengta priklausys nuo tolimesnių imperijos veiksmų. Galimas atvejis, kad jie galutinai atgrasys Europos šalis palaikyti prekybinius santykius su tokia agresore. Demokratinės šalys gali pasipurtyti ir atpurtyti… Nepigiai tai kainuotų, bet gali nelikti kito kelio.

Rusija kariauja okupacinį karą. Tai – vienareikšmiška. Reikia bent jau tikėtis, kad diversantų puolimas prieš kariuomenės dalinį Mariupolyje bus paskutinis bandymas išprovokuoti karinį mūšį pilna jėga prieš šiandien turintį įvykti keturšalį susitikimą Ženevoje. Galima tik įsivaizduoti, kiek moralinių savybių reikėjo turėti Ukrainos neišdavusiems kariams, kurie matė, kaip į juos šaudoma, sužeidžiami ar net žūsta draugai. MInėtas pasitarimas gali tapti netgi paskutiniu bandymu politinėmis priemonėmis sustabdyti Rusijos imperijos karinę agresiją Pietryčių Ukrainoje.

Galima net neabejoti, kad Rusijos atstovas ir toliau kalbės, kad Rusija čia nei prie ko, kad ji susirūpinusi jog Ukrainos valdžia nesugeba įvesti tvarką ir apsaugoti rusus. Rusijos demagogai nusirito iki tokio lygio, kad aiškina, jog Ukraina netgi neturi teisės gintis nuo karinių žalių ar pilkų žmogeliukų be atpažinimo ženklų antpuolių, kai šie ginkluoti puola vyriausybės pastatus, aerodromus, milicijos skyrius ar netgi kariuomenės dalinius. Rusijos URM ministras S. Lavrovas tuos karius ir jų pagalbininkus vadina taikiais demonstrantais, prieš kuriuos naudoti jėgą, atseit, nevalia. Demokratinės šalys šaiposi iš tokių aiškinimų, tačiau tos pašaipos jau seniai nepasiekia jokių konkrečių rezultatų. Rusijos imperija savo istorines tradicijas, kurios remiasi tik jėga ir smurtu, išsaugo. Ir visa tai vyksta Europoje, XXI-ame amžiuje.

Kinija laikosi ir laukia savo laiko, palyginus, santūriai. Ši didžiulė gyventojų skaičiumi šalis tikriausiai tikisi, kad Rusija, sugriovusi savo ekonomiką visokiais kariniais vojažais, save izoliuos, neturės kur dėtis ir pati puls į jos glėbį. Tada Kinija turės “jaunesnį brolį”, kuriam galės nurodyti, kur skriaudžiamos jo teritorijoje geltonosios rasės teisės. Pradžioje nurodyti, o po to gal ir pamokyti galima bus. “Minkštas” scenarijus, V.Putino režimo išmislas, tačiau jis gali atsigręžti ir prieš pačią Rusiją. Tada Pekinas galės aiškinti, kad priešintis “demonstrantams” nevalia. Žinoma, kol kas toks scenarijus mažai tikėtinas, tačiau nesimato, kad Rusija bandytų Ukrainoje sustoti. Panašių agresorių likimas būna įvairus, bet savo esme panašus. Istorija tą vaizdžiai parodo.

Kalbant apie dabartį, diplomatijos bandymų atsisakyti jokiu būdu neverta. Žinoma, vaidinti, kad tikima V.Putino teiginiais, būtų ganėtinai naivu Ženevos susitikimo dalyviams, atstovaujantiems likusias tris dalyvių šalis. Apie galimus iki tam tikrų ribų kompromisus esu ne kartą diskutavęs. Šį kartą jie taip pat bus reikalingi. Ukrainai reikia stabilizacijos ir laiko pasiruošti ir įvykdyti prezidento rinkimus ir referendumą visos šalies mastu. Turi šalis tokią teisę ir jos jokie diversantai ar teroristai neturi teisės atimti. Net jei atsiųsti iš Šiaurėje esančios agresyvios didelės imperijos.

melagis,faktiskai pripazino,kad jis toks ir yra.O patologinis todel,kad pries tai jis kovo 4d sake ,kad nesiruosia prisijungti Krymo,o jau kovo 16d pasirase aneksijos istatyma.Juo nors vienu zodziu tiketi,reiskia buti idiotu.