Šventąjame Rašte minimas Araratas - tai ne kalnas, o kalnynas dabartinės Turkijos pietryčiuose, netoli sienos su Iraku, Tigro ir Eufrato aukštupyje. Kaip ir "Urartu", "Araratas" yra to paties kamieno semitiškas (jokiu būdu ne armėniškas) žodis. Minėtas kalnynas ir jo biblijinis (semitiškas) pavadinimas neturi nieko bendro su dviem kalnais Turkijos pasienyje su Armėnija, kuriuos armėnai ir ištrimitavo pasauliui Didžiojo ir Mažojo Ararato vardu. Įdomu, kad armėniškai jie vadinasi ne "Ararat", o "Masis", bet ir tas pavadinimas yra ne armėniškas, o persiškas. O senovės urartai (kaip ir huritai) kalbėjo kalbomis, panašiomis į Rytų Kaukazo kalbas - čečėnų, avarų, lezginų etc.
Armėnai pradėjo teigti, kad būtent Masis ir yra Araratas, maždaug prieš pusantro šimto metų. Tuo jie norėjo pagrįsti savo teritorines pretenzijas į rytines Turkijos provincijas, dar kartą priminti Vakarams, kad jie yra pirmoji krikščioniška šalis pasaulyje (kas irgi netiesa - pirmoji krikščioniška šalis buvo Agvanija (Kaukazo Albanija) dabartinio Azerbaidžano šiaurėje), ir tokiu būdu užsitikrinti Vakarų paramą. Ypač šitas mitas paplito sovietiniais metais, nes Maskva išnaudojo armėnų nacionalizmą propagandiniame kare prieš antrąją po JAV NATO karinę galybę - Turkiją.
Naivuoliai nepagalvoja, kad Nojaus laivas potvynio metu (o didysis potvynis tikrai buvo - tai mes žinome ne tik iš Biblijos, bet ir iš šumerų "Gilgamešo" epo) gal ir galėjo užplaukti ant palyginti neaukštų Pietryčių Turkijos kalnų apsemtų viršūnių, bet niekaip negalėjo atsidurti ant Masio (virš 5 km)viršūnės - tam neužtektų viso planetos vandens.
Absurdas yra ir tai, kad šio klano viršūnėje galėjo išlikti Nojaus arka. Medis ilgai išsilaiko pelkėje, kur nėra deguonies, arba dykumos smėlyje, arba amžino įšalo zonoje. Bet kad beveik 6 tūkstančius metų medinis laivas išliktų po atviru dangumi po saule, lietumi, krentančiu ir tirpstančių sniegu, po žaibais ir t.t., graužiamas kirminų ir vabzdžių - na jau, dovanokite...
Populiarindami "armėniškojo Ararato" mitą, armėnai pavadino jo vardu ne tik Jerevano futbolo komandą, bet ir vieną iš Armėnijos administracinių vienetų. Įdomu, kad tame administraciniame vienete yra miestas, pavadintas "tikru" armėnišku (t.y. persišku) kalno vardu - Masis, bet tokiu jis tapo tik 1950 metais, o prieš tai vadinosi turkiškai (azerbaidžanietiškai) - Uluchanly.

viskas idomu, tik gaila kad taip mazai aprasoma. galima butu ir normaliais straipsniais paslaptis aprasyt, o ne tik top10

Įdomu, lauksiu antrosios dalies