Rugsėjo 11-ąją vykę rinkimai tapo lūžio tašku Švedijos politikoje: U. Kristerssono Nuosaikiųjų partija ir dvi kitos dešiniosios politinės jėgos pirmą kartą susivienijo su kraštutiniais dešiniaisiais Švedijos demokratais (SD).
Po pokalbių su partijų lyderiais Švedijos parlamento pirmininkas Andreasas Norlenas sakė, kad pavedė U. Kristerssonui „ištirti, kokiomis sąlygomis būtų galima suformuoti vyriausybę, kurią parlamentas galėtų toleruoti“.
Darbą baigianti ministrė pirmininkė Magdalena Andersson praėjusią savaitę paskelbė atsistatydinanti po to, kai dešiniųjų blokas laimėjo 176 vietas, iš kurių 73 atiteko nacionalistinei, prieš imigraciją nusistačiusiai SD. M. Andersson centro kairiųjų aljansas laimėjo 173 vietas.
SD, ilgą laiką laikyta atstumtąja, tapo antra pagal dydį partija parlamente po M. Andersson socialdemokratų, dominavusių Švedijos politikoje nuo XX a. 4-o dešimtmečio.
A. Norlenas sakė nenustatęs termino, iki kada U. Kristerssonas turi suformuoti vyriausybę.
Nors visos keturios dešiniajam blokui priklausančios partijos teigia, kad remia U. Kristerssoną, vyriausybės formavimas neapsieis be kliūčių.
Partijų nuomonės daugeliu klausimų kardinaliai skiriasi.
SD lyderis Jimmie Akessonas nori postų ministrų kabinete, tačiau liberalai pažadėjo blokuoti bet kokią vyriausybę, kurioje dalyvautų SD.
Po to, kai 2018 metais visuotiniai rinkimai baigėsi politine aklaviete, prireikė keturių mėnesių, kol socialdemokratams pavyko suformuoti mažumos vyriausybę.
Anksčiau pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje U. Kristerssonas sakė, kad derybos su kitomis partijomis vyksta sklandžiai, tačiau nesiryžo spėti, kada naujoji vyriausybė galėtų pradėti darbą.
„Tai užtruks, bet ne tiek, kiek prieš ketverius metus“, – sakė jis.
M. Andersson vadovaus laikinajai vyriausybei, kol darbą pradės naujas ministras pirmininkas.
