Tokį reginį išvysite tikrai ne kasdien. Tai vadinamasis halas - optinis atmosferos reiškinys, kurį pavyko užfiksuoti Švedijos miestelio Vemdaleno gyventojams.
Jis susidaro tuomet, kai danguje susiformuoja ploni sluoksniniai debesys iš ledo kristalų, kurie laužia šviesą, ir tuomet aplink šviesos šaltinį – Saulę arba Mėnulį – susidaro halo lankas.
Jo spalvos būna įvairaus ryškumo ir aplink Saulę gali susidaryti ir keletą kartų per mėnesį. Šį reiškinį galima pastebėti ir Lietuvoje.
O dabar prieš jūsų akis – Ispanijoje įamžintas gražuolis Supermėnulis. Tokį įspūdį lemia tai, kad ši pilnatis yra priartėjusi arčiausiai Žemės, tad Mėnulis mums atrodo beveik penktadaliu didesnis ir trečdaliu ryškesnis nei įprastai. Praėjusią naktį daugelyje pasaulio vietų, įskaitant ir Balį, kuriame jau rimsta Agungo ugnikalnis, itin ryškiai sušvitęs Supermėnulis – vienintelis toks šiemet, tačiau ateinantį sausį juos stebėsime du – pirmąją Naujųjų metų naktį ir sausio 31-ąją. Pastarasis net bus ne tik Supermėnulis, bet ir Mėlynasis mėnulis.
Taip vadinamas astronominis reiškinys, kai per vieną mėnesį mėnulio pilnatis susiformuoja net dusyk. Be, to sausio 31-ąją įvyks ir Mėnulio užtemimas. Tad Mėnulio, kuris nuo žemės nutolęs maždaug 400-tų tūkstančių kilometrų atstumu, mylėtojams sausis bus išties aktyvus mėnuo, tad ir jūs nepamirškite pažvelgti į dangų, jei tik jo nebus uždengę debesys.
Plačiau apie tai TV3 reportaže
