Lobotomijos visi pacientai bijodavo labiau, nei mirties. Šis metodas buvo atliekamas nebūtinai profesionaliai, kas dar labiau pakenkdavo ligoniams. Per nosį arba akis į smegenis buvo sukišami strypai, o pacientai likdavo be emocijų ir noro gyventi.
Elektrokonvulsinė terapija taip pat būdavo siaubingas potyris. Tai neva turėdavo išgydyti ligas, tačiau žmonės patirdavo tikrą kančią. Kai kurie pacientai būdavo uždaromi į narvus ir ten likdavo ne dieną, ar keletą, o daug ilgesnį laikotarpį.
Blogai besielgiantys ligoniai taip pat buvo nardinami nuogi į ledinį vandenį, laikomi prigrūstuose kambariuose, kuriuose nė nebūdavo tualetų, būdavo paliekami vaikštinėti nuogi, jiems nebūdavo duodamas maistas.
Baisiausia yra tai, kad su daugybe pacientų buvo atliekami baisūs eksperimentai. Vienoje Australijos psichiatrinėje ligoninėje buvo rasta žmonių galūnių bei kaulų, užkonservuotų stiklainiuose.
