Prancūzija ir Vokietija siūlys iš Europos Sąjungos šalių, pažeidžiančių biudžeto deficito reikalavimus, atimti balsavimo teisę.
Priešai susitaikė
Prezidentas Nikola Sarkozi (Nicolas Sarkozy) ir kanclerė Angela Merkel pirmadienio vakarą paneigė skeptikų spėliones apie išsiskyrusias Paryžiaus ir Berlyno pozicijas ir pademonstravo neįtikėtiną vienybę. Abu lyderiai sutarė, kad gelbėjant euro zoną iš krizės būtina kurti bendrą visos ES “ekonominę vyriausybę".
A.Merkel pareiškė, kad neturi būti “pirmos ar antros klasės ES narių". Visos 27 šalys turi laikyti save bendros ekonominės vyriausybės narėmis.
Siūlydami kraštutinę priemonę - atimti balso teisę iš šalių, kurios pažeidžia Europos finansinio stabilumo paktą, - dviejų galingiausių ES šalių lyderiai teigė, kad “tik taip bus galima pasiekti pažangos Europoje".
Jau dabar kalbama, kad Prancūzijos ir Vokietijos pasiūlymas, kurį ketvirtadienį ketinama pateikti ES viršūnių susitikimo metu, sukels nemažai problemų. Siekiai pakeisti ES sutartis gali pasėti nerimą visoje ES. Šiam pasiūlymui ypač priešinasi Didžiosios Britanijos premjeras Deividas Kameronas (David Cameron).
“Jei prireiks keisti sutartis, mes tai siūlysime", - pabrėžė N.Sarkozi.
Smūgis Atėnams
Tarptautinė reitingų agentūra “Moody's Investors Service" pirmadienį sudavė smūgį giliausiai į skolų krizę nugrimzdusiai euro zonos narei - Graikijai. Ilgalaikis Graikijos skolinimosi reitingas sumažintas nuo A3 iki Ba1. Taip pat sumažintas trumpalaikis Graikijos skolinimosi reitingas nuo “Prime-1" iki “Nors-Prime".
Atėnai į šį sprendimą sureagavo audringai ir pareiškė, kad reitingų agentūra neatsižvelgia į šalies pastangas išsikapstyti iš krizės. “Dabartinis Graikijos ekonomikos reitingo sumažinimas visiškai neatspindi nei pažangos, pasiektos per pastaruosius mėnesius, nei perspektyvų, kurios atsiveria slūgstant biudžeto krizei ir gerėjant šalies konkurencingumui", - teigiama Graikijos finansų ministerijos pareiškime.
Graikijos biudžeto deficitas šalyje per pirmuosius penkis mėnesius sumažėjo 40 proc., palyginti su tuo pačiu 2009 m. laikotarpiu, o vieno iš pagrindinių mokesčių - PVM - surenkamumas išaugo 6 proc., tuo tarpu 2009 m. per šį laikotarpį šis rodiklis nukrito 11 proc.
