1979-aisiais daktarė Kim So-yeon paskirta vadovauti tyrimų institutui, kurį norėdamas pasiekti savo tikslą anksčiau įkūrė Kim Il-sungas. Gydytoja 1992 metais paspruko į Pietų Korėją, diktatorius mirė po dvejų metų, būdamas 82-ejų.
Daktarė išleido knygą apie daugiau nei 30 savo gyvenimo metų, kuriuos praleido ieškodama ilgaamžiškumo paslapties.
K. So-yeon savo knygoje pasakoja, jog Šiaurės Korėjos diktatorius idėja, kad reikia gyventi daug ilgiau, tapo apsėstas 65-erių ir nurodė geriausiems šalies medikams sujungti jėgas bei pasiekti iškeltą tikslą. Mokslininkai ištyrė daugiau nei 1750 vaistažolių, potencialiai tinkamiausias jų augino ir atliko bandymus. Tiesa, pirmasis bandymas prailginti lyderio gyvenimą buvo siūlymas taikyti juoko terapiją.
„Mes kvietėme aktorius atlikti humoristinius vaidinimus, taip pat penkerių ar šešerių metų vaikus, kurie atlikdavo mielus pasirodymus“, – pasakoja K. So-yeon.
Bet kuris vaidinimus ruošęs aktorius, kuris sugebėdavo K. Il-sungą prajuokinti penkis kartus per dieną, gaudavo nusipelniusio artisto vardą.
Tačiau medikų pastangos pailginti tautos vado gyvenimą turėjo ribotą poveikį, nes K. Il-sungui sunkiai sekėsi rūpintis savo sveikata.
Būdamas 78-erių, K. Il-sungas pradėjo naudoti jauno sveiko vyro kraujo perpylimo procedūras. K. So-yeon tvirtina, kad toks gydymo metodas turėjo netinkamų šalutinių efektų ir galėjo dar labiau pabloginti lyderio sveikatos problemas. Teigiama, kad jis mirė patyręs stiprų širdies smūgį.
