Šiaurės Airijoje – žiaurus migranto išpuolis peiliu: mieste prasidėjo protestai ir riaušės

@)Bronius. Su savo dvasingumu zinai kur eik,jau jus bl pridvasinot visa Europa mizniai prakeikti,pardavet iskeitet viska ka is tevu, seneliu gavot

@Pasakoriai Tai ka tu vadini privisimu Europoje, ten nėra nė lašo to tikro tikėjimo į Dievą. Kaip ir tie kurie mano, kad jie tai jau geri žmonės, nes jie jokių nusikaltimų nepadarė, ne taip kaip politikai, kunigai ar nusikaltėliai. O dar sako tokie žmonės, mes mylime vaikus, aukojami pinigus, gerbiame tėvus ir žmonės. Tad ir jumyse nėra to, kas vadinama dvasingumu. Nes jau mumyse daug nuodėmių privyso, o jų jūs nematote.

@Pasakoriai Tu net nežinai, kaip turi atrodyti tikras dvasingumas žmogaus, kad jis gyventų taikoje ir ramybėje. Tai ką tu manai esant dvasingumu arabų, tai net iš toli neprimena to, kas turi būti. Nes tu ir pats į tai žiūri per pyktį, agresija, neapykantą ir norą kitiems pakenkti. Ir toks tavo širdies šaukimas ir duoda neteisinga tavo bei kitų žmonių įsitikinimą, kad mano dvasingumas kažkaip tai panašūs į tų arabų, kurie yra radikalesnė, nei mes. Ką žmogus gali manyti apie kitų žmonių dvasingumą ir tuo labiau apie geresnį ir ramesni gyvenimą. Jei tas žmogus pats yra nedidelis, bet jis sau vis tvirtina aš žmogus ir turiu meilė žmogui. Jis toks pats keliose paskendęs, kaip ir likęs pasaulis.

@Pasakoriai Tau (apskritai visuomenei) ramybės reikia, tik tam, kad galėtum daryti savo ir toliau neteisybės gyvenime. Keikti politikus, kunigus, žmonės kurie sėdi už grotų arba ten jau eina. Savo kaimyną ar bendradarbį keikti, pavydėti, peikti, kone veikti, burnoti. Ir taip toliau. Nes jie mano, kad jei juos niekas neliečia ir nesukelia jiems skausmo (smurtauja) tai jie jau gali ramiai ir gyventi atsipute. Ir nesvarbu, kad jie bedieviai (čia tik sielos būsena, o ne žmogaus pasmerkimas). Vargšas žmogus, kuris mano sau pačiam, kad jis gerai gyvena (materializme) ir jam nieko netrūksta.

@Pasakoriai Jei sakai, kad nepatinka dvasingumas. Gerai sakai, nes jauti kaip jis turi atrodyti. Tai jei nori dvasingumo tikro. Tai pradėk mylėti savo priešus ir tave keičiančius bei tau darančius bloga žmonės. Už juos melstis, juos laiminti ir linkėti jiems gera. Gal toks dvasingumas tau ir kitiems labiau artimas, nes jis juk paremtas tikra meile, kurios mums taip ir trūksta kiekviename. Nes kas mums iš to, jei mes mylesime, tik tuos, kurie ir mus myli? Ir darysime gera, tik tiems, kurie ir mums daro gera? Ar ne taip darė ir muitininkai? Tai ir atvės žmogų į taiką ir ramybę širdyje, o iš ten ir aplinka pradės keistis į gera ir taps geriu. Kuriame viens kitą mylėsime iš tikro, kaip ir priklauso žmogui.

@)Bronius. Jei "akbarai" kenktų TIK liberastiniams mulkiams pasakojantiems apie lygybę, brolybę ir visokias teises, tai niekas nepyktų ir neprotestuotu.

@... Nes kita dalis bedieviu, pyktziugiskai džiaugtųsi savo teisingumu ir neva teisinguastymu, kai vieni kitus kapotu, kai arabai kapotu liberalus. Ir manytų, jie patys sau, kad jie teisingi ir šventi.

@)Bronius. Ar galima gailėti tų, kurie kitiems padeda juos naikinti ? Pagal tavo logiką , tu sakai, TAIP. Tada tiesą sako, kad Dievas norėdamas nubausti žmogų, jam protą atimą. O jis tave taip ir nubaudė - ATĖMĖ PROTELĮ. Bet tu to nesupranti, nors VISI tau apie tai sako.

@... Dėkoju tau už gerus žodžius.

@... Jei nubaudė, tai reiškia JIS mane myli ir nepaliko vieno. Nes koks tėvas, savo sūnaus nenubaus (tai yra nepamokins), jei mato, kad jis prąžus?

@)Bronius. Cha... tikinti pats dievas nubaudė, o tas dar džiaugiasi ! Štai tavo tas komentara ir yra FAKTAS, kad tave dievas NUBAUDĖ. O kaip žinia, jis bausdamas atima protą ir BAUDŽIA TIK BLOGUS ŽMONES. O tu čia komentarus apie dvasingumą rašydamas geriečiu apsimeti.

@Bronius Bedievis Tad reiškia tik dar viena ir tai man suteikia vilties, kad niekas dar neprarasta, kad jei JIS ir nubaudė mane, tai JIS atėjus momentui ir kai JIS norės, parodys savo gailestingumą man, kaip savo netikėliui sūnui. Dėl to ir džiaugiuosi.

@Bronius Bedievis Taip su tuo sutinku, aš bedievis, nes mano širdyje JO nėra, nes savo darbais save nutolynau nuo Tėvo rankų. Nes esu nuodėmingas ir netekau JO malonės. Bet aš žinau ir turiu vilties JIS mane pasigailėta, atėjus mano metui ir tai kad JIS vistiek yra manęs daug arčiau, net tada, kai aš einu priešinga linkme.