Tai ką, prasidėjo karas?

Bolševikinė - komunistinė sistema dar savo ištakose suvokė, kad viską galima išspręsti brutalia jėga ir prievarta. XXI-ame amžiuje toks viešas "hegemono" autokratizmas yra išlikęs tik keliose valstybėse. Kitur sistemos perėmėjai bando prievartą derinti su kreiva demokratija. Tai labai artima Oto fon Bismarko politikai, tik esančiai naujos laiko spiralės laike. Rusijos imperijos politika savo demagogija, finansinėmis injekcijomis ir netgi šantažu stengiasi įtraukti į savo erdvę tas šalis, kurios jau pasiekė ar nori pasiekti savo nepriklausomybės nuo Kremliaus diktato.

Dabartinė situacija Ukrainoje vis labiau artėja prie pilietinio karo slenksčio. To jokiu būdu negalima leisti pasiekti. Vienintelis būdas stabdyti smurtą - bandyti tartis. Net jei tos derybos bus labai sunkios, pozityvūs kompromisai greitai nebus surasti, bet tai gali padėti laimėti laiko, kol kovinių ginklų salvės pasigirsta dar tik pavienės. Pirmas prezidento įsakymas turėtų būti įsakymas nutraukti bet kokį kovinių ginklų panaudojimą. Provokatorių išpuolių išvengti gal ir nepavyks, tačiau masinių žudynių sustabdymo tikimybė gerokai padidės.

Šioje situacijoje labai svarbu suderinti opozicijai tuos reikalavimus, kurie eitų demokratinių sprendimų link. Pernelyg didelis radikalizmas gali nutempti į akligatvį. Manau, kad vienintelis aiškus opozicijos siekių kelias būtų naujų Prezidento ir Rados rinkimų reikalavimas. Reikalavimas atsistatydinti V.Janukovyčių iš prezidento posto vargu ar realus, kol jėgos struktūros yra vis dar jam totaliai pavaldžios. Kokie poslinkiai per šiuos įvykius įvyko pačioje Radoje? - sunku spręsti. Jei susirinks pakankamas kvorumas ir bus grąžintos 2004 metais buvusios prezidento teisės, galėtų įvykti esminis lūžis "Maidano revoliucijos" labui. Tokia tikimybė yra, nors ir nedidelė. Tam, kad būtų pradėtos derybos, reikalingi solidūs tarpininkai. Vien ES politikai nepajėgs priversti pasukti šalis diplomatinių kompromisų keliu. Nors Kremliaus trukdžiai būtų labiau realūs, tačiau net ir jų nebus galima išvengti. Jei prie apvalaus stalo sėdės ir S.Lavrovas su savo įprastine demagogija lūpose, tai jis visko sugadinti gali nepajėgti.

Bolševikinė - komunistinė sistema dar savo ištakose suvokė, kad viską galima išspręsti brutalia jėga ir prievarta. XXI-ame amžiuje toks viešas "hegemono" autokratizmas yra išlikęs tik keliose valstybėse. Kitur sistemos perėmėjai bando prievartą derinti su kreiva demokratija. Tai labai artima Oto fon Bismarko politikai, tik esančiai naujos laiko spiralės laike. Rusijos imperijos politika savo demagogija, finansinėmis injekcijomis ir netgi šantažu stengiasi įtraukti į savo erdvę tas šalis, kurios jau pasiekė ar nori pasiekti savo nepriklausomybės nuo Kremliaus diktato.

Kai kurie ženklai Kijeve rodo, kad sustabdyti smurtą vilčių dar yra. Dabartinė situacija, jei ji toliau gilės, Ukrainoje vis labiau artėja prie pilietinio karo slenksčio. To jokiu būdu negalima leisti pasiekti. Vienintelis būdas stabdyti smurtą - bandyti tartis. Net jei tos derybos bus labai sunkios, pozityvūs kompromisai greitai nebus surasti, bet tai gali padėti laimėti laiko, kol kovinių ginklų salvės pasigirsta dar tik pavienės. Pirmas prezidento įsakymas turėtų būti įsakymas nutraukti bet kokį kovinių ginklų panaudojimą. Provokatorių išpuolių išvengti gal ir nepavyks, tačiau masinių žudynių sustabdymo tikimybė gerokai padidės.

Šioje situacijoje labai svarbu suderinti opozicijai tuos reikalavimus, kurie eitų demokratinių sprendimų link. Pernelyg didelis radikalizmas gali nutempti į akligatvį. Manau, kad vienintelis aiškus opozicijos siekių kelias būtų naujų Prezidento ir Rados rinkimų reikalavimas. Reikalavimas atsistatydinti V.Janukovyčių iš prezidento posto vargu ar realus, kol jėgos struktūros yra vis dar jam totaliai pavaldžios. Kokie poslinkiai per šiuos įvykius įvyko pačioje Radoje? - sunku spręsti. Jei susirinks pakankamas kvorumas ir bus grąžintos 2004 metais buvusios prezidento teisės, galėtų įvykti esminis lūžis "Maidano revoliucijos" labui. Tokia tikimybė yra, nors ir nedidelė. Tam, kad būtų pradėtos derybos, reikalingi solidūs tarpininkai. Vien ES politikai nepajėgs priversti pasukti šalis diplomatinių kompromisų keliu. Nors Kremliaus trukdžiai būtų labiau realūs, tačiau net ir jų nebus galima išvengti. Jei prie apvalaus stalo sėdės ir S.Lavrovas su savo įprastine demagogija lūpose, tai jis visko sugadinti gali nepajėgti.

Saudo i zmones sukileliu snaiperiai,,yra jau filmuota medziaga,kam biesai prakeikti rasot vejus,pabijokit dievo.Europa kryziaus zygius pradejo.Kijevo gyventojai,ir visa ukraina pasibaiseje janukoviciaus pasyvumu,bailys ne prezidentas,nesugeba apgint savo salies nuo barbaru

Idomu kaip šausi i savo sūnų ar seneli- išgama

Man baisu darosi tai kat sita scenariju kaikas atidirbineja,kat kitu saliu valstybes musu silpnom vietom nepasinaudotu,lietuva turi daug priesu.

Siaučia, kaip tik agresyvus opozicioneriai-nacistai, jie matė, kad nepavyks patekti į valdžią oranžinės revoliucijos pagalba. O rinkimų jie tuo labiau nelaimės, nes nieks nebalsuos už nacius. Todėl liko tik variantas - užgrobti valdžią jėga. Jei toks bandymas būtų Londone arba Vašingtone, jau seniai atvažiuotų tankai ir visus demakratizuotų.

Ne agresyvus zmones siaucia. O janukoviciaus samdyti tituskos ir berkut snaiperiai

Nejaugi ES apsišyko. Patys užvyrė jovalą ir paliko kitiems srebti.