Reagavimas į pastarojo meto krizes reiškė, kad „valstybių skola labai išaugo“, pažymėjo O. Scholzas, sakydamas kalbą Europos profesinių sąjungų konfederacijos kongrese Berlyne.
„Dabar mums reikia susitarimo, kaip galėtume vėl sumažinti aukštą skolos lygį“, – ragino O. Scholzas.
Europos Komisija balandį pateikė pasiūlymus peržiūrėti fiskalines taisykles, kurios buvo sustabdytos prasidėjus COVID-19 pandemijai ir po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą.
Dabartinės ES išlaidų taisyklės numato, kad valstybių biudžeto deficitas neturėtų viršyti 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o skola turi būti mažesnė nei 60 proc. BVP.
Šie tikslai numatyti ir naujuose pasiūlymuose, tačiau bus daugiau lankstumo, kai bus parengti individualūs skolos mažinimo planai, numatyti konkrečiai šaliai.
Vokietija yra tarp ES šalių, kurios nori, kad taisyklės liktų griežtesnės, tuo metu pietinės valstybės, tokios kaip Italija, teigia, jog tai riboja jų galimybes investuoti.
„Mums reikia tikroviško ir įpareigojančio susitarimo, kuris tuo pat metu neužgožtų valstybių narių“, – pareiškė O. Scholzas.
Paak jo, naujosios taisyklės turėtų leisti investuoti, tačiau Vokietija taip pat pasisako už „fiskalinį stabilumą“.
„Neribotas skolų padidinimas nebūtų geras atsakymas.“
Pasiūlymai taip pat sukėlė susirūpinimą, kad griežtesnės fiskalinės taisyklės lems naujų išlaidų mažinimą, o tai pakenktų darbuotojų apsaugai.
