Kai politikai diplomatinėmis priemonėmis bando spręsti Kaukaze kilusį konfliktą, analitikai kuria scenarijus krizei sureguliuoti. „Lietuvos žinios“ pateikia kelis galimus variantus:
1. Gruzija, kurios kariuomenė kartu su rezervistais sudaro apie 18 000 kareivių, greitai baigia puolimą ir pasitraukia iš Pietų Osetijos, kol rusai dar nespėjo parengti daug didesnio karinio puolimo.
Gruzijos pergalė galėtų sukelti masinį ne gruzinų tautybės gyventojų pasitraukimą į Rusiją. Didžioji dalis iš 70 000 Pietų Osetijos gyventojų jaučiasi artimi Rusijai ir etniškai skiriasi nuo gruzinų.
Jei Gruzijos kariuomenė greitai atkurtų kontrolę šioje teritorijoje, rusams būtų daug sunkiau diplomatiškai susigrąžinti šio regiono kontrolę vėl ten siunčiant savo karius.
2. Jei Gruzijai nepavyktų greitai atgauti Pietų Osetijos kontrolės, tai Rusijai, turinčiai taikdario mandatą šiame regione, užtektų laiko parengti naują puolimą. Rusija aiškintų, kad ji turi apsaugoti savo taikdariškas pajėgas, taip pat civilius gyventojus, kurių dauguma turi Rusijos pasus.
Gruzijos valdžios pareigūnai sako, kad Rusijos kariuomenė jau plūsta į regioną, kirtusi Gruzijos respublikos sieną. Šimtai savanorių iš Rusijos ir iš Gruzijai priešiškai nusiteikusios Abchazijos jau pradėjo žygį į Pietų Osetiją.
3. Jei Gruzijos kariuomenei nepavyks atgauti Pietų Osetijos, Tbilisiui bus sunku atsispirti politiniam ir diplomatiniam JAV bei Europos spaudimui sustabdyti savo puolimą. Europos Sąjunga bijos smarkiai supykdyti Rusiją vien dėl to, kad yra priklausoma nuo Rusijos energijos šaltinių. Kai kurios Europos šalys, priklausančios NATO, ragins prezidentą Michailą Saakašvilį griežčiau kontroliuoti oponentus, jei Gruzija tebesvajos įstoti į NATO. Rusija iš visų jėgų priešinasi Gruzijos įstojimui į šią organizaciją.
4. Jei Gruzijos pajėgos būtų sutriuškintos, sugrįžimas į padėtį, buvusią prieš karinį konfliktą, būtų pažeminimas M.Saakašviliui. Gruzijos prezidentas savo prioritetais skelbė susigrąžinti Pietų Osetijos ir Abchazijos kontrolę. Pralaimėjimas sustiprintų jo oponentus šalyje ir sukeltų abejonių dėl Gruzijoje pradėtų rinkos reformų bei M.Saakašvilio pastangų labiau priartinti Gruziją prie Vakarų.
