Rusijos gyventojai rekordiniais kiekiais keičia pinigus iš bankų į grynuosius pinigus, dažnėjant Ukrainos bepiločių orlaivių atakoms ir augant baimėms, kad Kremlius gali pradėti konfiskuoti indėlius karo finansavimui, rašo „The Washington Post“, remdamasis Centrinio banko duomenimis, interviu su Rusijos bankų vadovais, buvusiais pareigūnais ir ekonomistais, kurių dalis kalbėjo anonimiškai.
Rusijos Federacijos centrinio banko duomenimis, per pirmąsias dvi rugpjūčio savaites iš bankų sistemos buvo išimta apie 286,4 mlrd. rublių (2,9 mlrd. eurų). Liepos mėnesį šis rodiklis siekė apie 6,3 mlrd. eurų, birželį – apie 3,9 mlrd. eurų. Nuo metų pradžios iš bankų sistemos išimtų grynųjų pinigų tūris jau viršijo 21,2 mlrd. eurų, kuriuos rusai išsiėmė per pirmuosius metus po pilno masto invazijos į Ukrainą pradžios, pažymi leidinys.
„Sberbank“ valdybos pirmininko pavaduotojas, finansų direktorius Tarasas Skvorcovas interviu „Radio RBC“ teigė, kad lėšų nutekėjimas sukelia bankų likvidumo problemų. Jo teigimu, jei ši tendencija išliks, situacija blogės.
Buvęs aukšto rango Rusijos finansų sektoriaus pareigūnas, kalbėjęs su „The Washington Post“ su sąlyga, kad išliks anonimiškas, tai, kas vyksta, susiejo su didėjančiu gyventojų nerimu ir baime dėl pinigų saugumo.
„Skraido dronai. Visur aplinkui dega. Įtampa auga. Ir, galbūt, žmonės pradeda suprasti, kad grynuosius pinigus reikia laikyti po pagalve, o ne bankuose, iš kur jie, galbūt, niekada nebus grąžinti“, – sakė laikraščio pašnekovas.
Buvusi Centrinio banko patarėja Aleksandra Prokopenko WP sakė, kad lėšų nutekėjimas atspindi mažėjantį pasitikėjimą Rusijos finansų sistema.
„Visa tai yra pasekmė baimės, kad vyriausybė ką nors padarys su bankų sistema, kad ji gali nacionalizuoti indėlius“, – pažymėjo ji.
Kartu A. Prokopenko mano, kad indėlių nacionalizavimas yra mažai tikėtinas, tačiau neatmeta galimybės, kad bus įvesti apribojimai pinigų išėmimui.
Lėšų išėmimas jau daro įtaką ir Rusijos valstybės skolos rinkai. Kaip nurodo WP, Rusijos Finansų ministerija praėjusį mėnesį buvo priversta atšaukti planuotus obligacijų platinimus, nes bankams trūksta likvidumo joms įsigyti. Harvardo universiteto Deiviso Rusijos ir Eurazijos tyrimų centro mokslo darbuotojas Craigas Kennedy situaciją pavadino galimu perteklinių karinių išlaidų ženklu.
Auga baimė dėl turto perėmimo ir griežtinamų apribojimų
Leidinys taip pat pažymi, kad 2026 metų II ketvirtį iš Rusijos buvo išvesta apie 8,1 mlrd. eurų, o federalinio biudžeto deficitas sausio–liepos mėnesiais pasiekė 6,46 trln. rublių (65,6 mlrd. eurų), gerokai viršydamas visų metų planą. Šiame fone auga baimė, kad valstybė gali padidinti spaudimą stambiajam verslui ir panaudoti jo turtą karo finansavimui, rašo WP.
„Jei vyriausybei prireiks pinigų, Putinas tiesiog užgrobs turtą. Jam vis vien, – „The Washington Post“ cituoja vieno iš Rusijos milijardierių bendražygio žodžius. – Ir aš manau, kad būtent link to viskas ir eina“, – sakė jis.
WP taip pat remiasi neįvardyto Maskvos verslininko ir buvusio finansų sektoriaus pareigūno žodžiais: „Visi, kas gali, bando išvesti pinigus iš šalies, tačiau tai padaryti vis sunkiau.“
Jis papasakojo, kad vienas pagrindinių kanalų pinigų išvedimui iš Rusijos, griežtėjant vyriausybės apribojimams dideliems pinigų pervedimams į užsienį, yra brokerio sąskaitų atidarymas kaimyninėse valstybėse – Kazachstane, Kirgizijoje ir Armėnijoje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
