Rumunijoje mirė liūdnai pagarsėjusios slaptosios komunistinių laikų saugumo tarnybos „Securitate“ buvęs vadovas generolas Nicolae Plesita. 80 metų sulaukęs N. Plesita, kuris išgarsėjo savo nežmonišku žiaurumu, mirė Bukarešte įsikūrusioje Rumunijos žvalgybos tarnybos ligoninėje.
Slaptosios tarnybos užsienio reikalų departamentui jis ėmė vadovauti devintajame dešimtmetyje. Veikdamas pagal savo boso, tuometinio Rumunijos diktatoriaus Nicolae Ceausescu nurodymus, N. Plesita pasamdė liūdnai pagarsėjusį Venesueloje gimusį teroristą Ilichą Ramirezą, pravarde Karlosas Šakalas, kuris 1981 metais surengė sprogdinimą prie Miunchene įsikūrusios „Laisvosios Europos radijo“ būstinės. Per sprogimą buvo sužeisti keli žmonės.
M. Plesita pats asmeniškai tardė, mušė ir kankino daugelį disidentų. Keliuose interviu buvęs generolas, kuris, kaip manoma nužudė mažiausiai du kalinius, su pasididžiavimu pasakojo, kaip vadovavo disidento rašytojo Paulio Gomos tardymui ir kankinimui. Jis atvirai pasakojo, kaip tampė rašytoją po tardymo kambarį sugriebęs už barzdos.
Po komunizmo žlugimo N. Plesita ir toliau gyveno Bukarešte esančioje savo viloje ir gaudavo vieną didžiausių valstybinių pensijų – 2 250 dolerių per mėnesį. Tai reiškia, kad jo pensija buvo daugiau nei 6 kartus didesnė nei šalies vidurkis.
N. Plesita niekada neapgailestavo dėl savo kovų su „liaudies priešais“ ir antikomunistiniais disidentais.
Tiesa, jis išreiškė savo apgailestavimą ne dėl to, ką padarė, o dėl to, ko nesugebėjo padaryti. „Aš norėjau nužudyti visus tuos, kurie dirbo „Laisvosios Europos radijuje“. Jie visi buvo CŽV agentai. Aš apgailestauju, kad mes negalėjome jų nužudyti“ - pasakojo N. Plesita.
Laimei nei N. Plesita, nei jo bosas N. Ceausescu nesugebėjo įgyvendinti savo kraupaus sumanymo. Tiesa, belieka tik apgailestauti, kad N. Plesita priešingai nei Rumunijos diktatorius taip ir nebuvo nubaustas už savo nusikaltimus nepaisant gausybės įrodymų.
