2019 m. G20 viršūnių susitikime Osakoje, dar prieš Rusijai pradedant visapusišką invaziją į Ukrainą, V. Putinas įbaugino JAV prezidentą D. Trumpą.
Per uždarą susitikimą, trukusį mažiau nei pusantros valandos, Rusijos lyderis iškėlė Kubos raketų krizės klausimą – laikotarpį, kai sovietų branduoliniai ginklai Kuboje priartino pasaulį prie branduolinio karo slenksčio.
Tame pačiame Šaltojo karo kontekste buvo ir 1977–1987 m. Europos raketų krizė, kurią išprovokavo sovietinių SS-20 raketų, galinčių pasiekti bet kurį taikinį Vakarų Europoje, dislokavimas.
Šiame susitikime Japonijoje dalyvavo ir F. Hill – tuometinė JAV prezidento patarėja Rusijos ir Europos klausimais.
„Mes labai lengvai galime vėl atsidurti tokioje padėtyje“, – pasak jos, taip grasino V. Putinas D. Trumpui.
Moteris yra viena iš 500 puslapių V. Putino psichologinio profilio autorių – šį dokumentą britų žvalgyba laiko vienu tiksliausių lyderio charakteristikų šaltinių.
Putinas „mėgsta žaisti“ branduolinių ginklų tema
Maža to, F. Hill pridūrė, kad V. Putinas „mėgsta žaisti“ branduolinių ginklų tema.
„Putinas puikiai žino, kad Trumpas ir Bidenas priklauso kartai, kurią giliai paveikė Kubos ir Europos raketų krizės. Branduoliniai ginklai daro stiprų psichologinį poveikį. Jis tikrai siekė sukelti Trumpui nerimą“, – pasakojo F. Hill.
Jos įžvalgos apie Rusiją atvedė ją į susitikimą su tuometiniu šešėliniu gynybos ministru Johnu Healey 2023 m. gegužės 9 d. Kai jie gėrė arbatą J. Healey biure, tuo pat metu Raudonojoje aikštėje vyko karinis paradas, minint Sovietų Sąjungos pergalę prieš nacistinę Vokietiją.
Per tą pačią Pergalės dienos kalbą V. Putinas pareiškė, kad Rusijos branduolinės pajėgos „visada“ yra budrios ir netoleruos jokių Vakarų grėsmių. Jis paskelbė apie artėjančias bendras branduolinių ginklų pratybas su Baltarusija. Po daugiau nei dvejų metų nuo invazijos į Ukrainą karo pabaigos ženklų nebuvo.
Liepos mėnesį buvo tikimasi triuškinamos leiboristų pergalės visuotiniuose rinkimuose, o J. Healey planavo iš esmės peržiūrėti Jungtinės Karalystės gynybos politiką. Tam jis norėjo suburti tris nepriklausomus vertintojus, o ne pavesti darbą Gynybos ministerijai – sprendimas, galėjęs sulaukti pasipriešinimo iš kariuomenės vadų.
Tuo tarpu F. Hill buvo susirūpinusi – D. Trumpas galėjo būti perrinktas lapkritį, o ji jau buvo atsidūrusi viešojoje erdvėje, kai 2019 m. liudijo per jo pirmąjį apkaltos procesą.
Vis dėlto J. Healey nusprendė rizikuoti ir liepos mėn. F. Hill tapo viena iš vertintojų. Kartu su ja – generolas Richardas Barronsas, buvęs jungtinių pajėgų vadas, ir George‘as Robertsonas, buvęs gynybos sekretorius, kuris 2001 m. rugsėjo 11 d. vadovavo NATO ir pirmasis pasinaudojo Aljanso 5-uoju straipsniu.
„Galėjome ilgą laiką stebėti Putiną iš arti“
F. Hill ir G. Robertsonas jau buvo susitikę anksčiau. Dabar 59-erių F. Hill, dar būdama dvidešimties, studijuodama rusų kalbą Šv. Andriaus universitete, buvo patyrusi abejonių: „O Dieve, su tuo niekada negausiu darbo, ką aš darau?“
Karjeros centro patarimu F. Hill parašė G. Robertsonui, kuris buvo pasisiūlęs tapti mentoriumi. Jis paragino moterį nepasiduoti ir pasiūlė studijuoti užsienyje.
1987 m. F. Hill išvyko į Sovietų Sąjungą studijuoti rusų kalbos pagal Britų tarybos programą. Vėliau ji persikėlė į JAV, kur Harvarde susipažino su būsimu vyru Kennethu Keenu ir dirbo žvalgybos pareigūne bei patarėja kelioms JAV administracijoms.
2000-aisiais ji dalyvavo Maskvoje vykusiuose „Valdai Discussion Club“ susitikimuose – anot jos, tai buvo V. Putino propagandos įrankis.
„Galėjome ilgą laiką stebėti Putiną iš arti“, – aiškina ji. F. Hill pastebėjo, kad dažnai būdavo sodinama šalia Putino – greičiausiai kaip „dekoracija“, nes, kaip sako ji, Rusijoje į moteris dažnai nekreipiama dėmesio.
Tai virto pranašumu: „Buvau tarsi nematoma. Žmonės kalbėdavo taip, lyg aš nieko nesuprasčiau, bet suprasdavau viską.“
Vėliau ji tapo D. Trumpo Nacionalinio saugumo tarybos vyresniąja direktore Europai ir Rusijai. Ji netgi nusipirko suknelių, kad „pritaptų“, tikėdama, jog D. Trumpo akyse moterų išvaizda turėjo įtakos.
Prezidentas ją kadaise pavadino „giliojo valstybės aparato kieta moterimi su gražiu akcentu“.
2023 m. liepą pradėjusi darbą prie Didžiosios Britanijos strateginės gynybos peržiūros, F. Hill turėjo gauti saugumo leidimą. Britų ambasada Vašingtone jai įrengė biurą saugiam bendravimui su Londono kolegomis.
Po penkių mėnesių peržiūros Jungtinėse Valstijose buvo išrinktas D. Trumpas, o vasarį tapo aišku, kad teks atsižvelgti į JAV politikos pokyčius. Peržiūros komanda tai pavadino „JAV posūkiu“.
Naujas gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas NATO būstinėje Briuselyje pareiškė, kad JAV nebebus pagrindinis Europos saugumo garantas. F. Hill padėtis JAV tapo ypač svarbi – ji rinko nuomones net iš Pentagoną supančių struktūrų.
„Nesame pasiruošę tam, kas mūsų laukia“
Maža to, F. Hill yra įsitikinusi, jog Rusija siekia dominuoti Europoje. Jos nuomone, 2022 m. Rusijos prezidentas rimtai svarstė panaudoti branduolinius ginklus, jei būtų atsidūręs ant pralaimėjimo slenksčio.
Nors oficialus darbas prie peržiūros jau baigtas, F. Hill – Durhamo universiteto rektorė ir Brookings instituto vyresnioji mokslininkė – savo misijos nelaiko įvykdyta.
Ji siekia inicijuoti nacionalinę diskusiją apie gynybą ir visuomenės atsparumą.
„Jei įvyktų kokia nors nelaimė, pirmiausia pasikliautume savo kaimynais. Mes jau dabar nuolat patiriame išpuolius, tačiau nesame pasiruošę tam, kas mūsų laukia“, – įspėja ji.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
