Preliminarūs rezultatai: Vokietijos socialdemokratai rinkimuose įveikė Merkel bloką papildyta 09:26 val.

Vokietijos centro kairės Socialdemokratų partija (SPD) sekmadienį įvykusiuose nacionaliniuose rinkimuose laimėjo daugiausiai balsų, labai maža persvara įveikusi darbą baigiančios kanclerės Angelos Merkel centro dešinės sąjungą, rodo anksti pirmadienį paskelbti preliminarūs oficialūs rezultatai.

Suskaičiavus balsus visose 299 apygardose rinkimų komisija savo interneto svetainėje paskelbė, kad socialdemokratai gavo 25,7 proc., o A. Merkel blokas – Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) ir jos partnerė Bavarijoje Krikščionių socialinė sąjunga (CSU) – 24,1 proc. balsų.

Tai prasčiausias CDU-CSU rezultatas.

Žalieji, gavę 14,8 proc. balsų, liko trečioje vietoje, o verslui palanki Laisvoji demokratų partija (FDP) su 11,5 proc. balsų – ketvirtoje. Abi šios partijos jau yra užsiminusios, kad nori aptarinėti galimybes formuoti trijų partijų valdantįjį aljansą su kuria nors iš dviejų didžiųjų varžovių.

Kraštutinių dešiniųjų „Alternatyva Vokietijai“ per sekmadienio balsavimą gavo 10,3 proc., o kraštutinė kairioji Kairės partija (Die Linke) – 4,9 proc. balsų.

Pirmą kartą nuo 1949-ųjų danų mažumos partija SSW turi gauti vietą parlamente, sakė pareigūnai.

Kandidatai į Vokietijos kanclerius tikisi susitarimų dėl koalicijos iki Kalėdų

 Abu kandidatai užimti Vokietijos kanclerio pareigas po sekmadienį vykusių rinkimų sako, kad tikisi savo ruožtu pasiekti susitarimus dėl koalicijos iki gruodžio pabaigos.

„Padarysime viską, ką galime, kad užtikrintume susitarimą iki Kalėdų“, – visuomeninio transliuotojo ARD eteryje sakė socialdemokratų kandidatas vadovauti Vyriausybei Olafas Scholzas, paklaustas apie Vyriausybės formavimą.

Toje pačioje laidoje dalyvavęs dešiniųjų CDU-CSU aljanso kandidatas Arminas Laschetas teigė taip pat siekiantis šio tikslo: „Taip, neabejotinai iki Kalėdų“.

Pirminiai rinkimų rezultatai rodo, kad CDU ir CSU sąjunga bei socialdemokratai (SPD) žengia koja kojon ir surinks po maždaug ketvirtadalį balsų.

Vokietija žengia į nežinomybę, varžovams grumiantis dėl teisės vadovauti kitai vyriausybei

Vokietijoje pirmadienį prasideda nežinios periodas, abiem pagrindinėms partijoms po rinkimų savinantis teisę vadovauti didžiausiai Europos ekonomikai ir kanclerio poste pakeisti darbą baigiančią Angelą Merkel.

Preliminarūs rezultatai, paskelbti rinkimų komisijos interneto svetainėje, rodo, kad centro kairės Socialdemokratų partija (SPD) per sekmadienio rinkimus gavo daugiausiai balsų – 25,7 procento.

Kanclerės A. Merkel centro dešinės blokas – Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) ir jos partnerė Bavarijoje Krikščionių socialinė sąjunga (CSU) – gavo 24,1 proc. balsų. Tai prasčiausias CDU-CSU rezultatas per bloko septynių dešimtmečių istoriją.

Žalieji, gavę 14,8 proc. balsų, liko trečioje vietoje, o verslui palanki Laisvoji demokratų partija (FDP) su 11,5 proc. balsų – ketvirtoje. Abi šios partijos jau yra užsiminusios, kad nori aptarinėti galimybes formuoti trijų partijų valdantįjį aljansą su kuria nors iš dviejų didžiųjų varžovių.

REKLAMA

Oficialūs rinkimų rezultatai turėtų būti paskelbti netrukus.

Ir SPD kandidatas į kanclerius Olafas Scholzas, ir A. Merkel konservatorių kandidatas Arminas Laschetas pareiškė gavę mandatą valdyti, taip pradėdami grumtynes dėl potencialių koalicijos partnerių.

Šaliai, per 16-a A. Merkel valdymo metų pripratusiai prie politinio stabilumo, ateinančios savaitės ir mėnesiai tikriausiai bus neramūs.

Derybas dėl koalicijų atidžiai stebės sąjungininkės Vakaruose, suprantančios, kad vidaus rūpesčiai galėtų trukdyti Vokietijos vaidmeniui tarptautinėje arenoje ir sukurti lyderystės vakuumą Europoje.

Ir 60 metų A. Laschetas, ir 63 metų O. Scholzas sakė, kad jų tikslas yra suformuoti naują vyriausybę iki Kalėdų.

Piliečiai „nori vyriausybės pasikeitimo“, sakė dabartinis finansų ministras ir vicekancleris O. Scholzas. Jo rinkimų kampanija, pristačiusi jį kaip saugų pasirinkimą, vyko be klaidų ir buvo aiškus kontrastas A. Lascheto neapdairių žingsnių virtinei.

Pokerio partija

„Scholzas nori valdyti, kaip ir Laschetas. Pokerio partija prasideda: kas turi geresnes kortas?“ – rašė populiariausias šalies laikraštis „Bild“.

Fragmentiškame politiniame kraštovaizdyje po A. Merkel eros labiausiai tikėtina baigtis yra koks nors trijų partijų aljansas. Jis nutrauktų po karo susiklosčiusią dviejų partijų koalicinių vyriausybių tradiciją.

Siekdami daugumos parlamente O. Scholzas ir A. Laschetas dairysis į žaliuosius ir liberalią FDP. Tačiau šios partijos, nuo kurių priklausys jėgų pasiskirstymas, nėra natūralios kompanionės, nes jų pozicijos labai skiriasi tokiais klausimais kaip mokesčių didinimas ar valstybės investicijos į klimato apsaugą.

Žaliųjų kandidatė į kanclerius Annalena Baerbock, kurios partija tikėjosi geresnio rezultato, nes klimato krizė šiemet buvo tarp rinkėjams svarbiausių klausimų, miglotai kalbėjo apie tai, su kuo norėtų bendradarbiauti, tik sakė, kad Vokietijoje atėjo laikas „naujai pradžiai“.

REKLAMA

FDP lyderis Christianas Lindneris pasiūlė iš pradžių pasikalbėti su žaliaisiais ir tik paskui pradėti žvalgomąsias derybas su dviem didžiosiomis partijomis, kad procesas galėtų vykti sparčiau.

„Europa laukia, kol Vokietija turės naują vyriausybę“, – sekmadienį vakare sakė jis.

Ch. Lindneris užsiminė pirmenybę teikiantis „Jamaikos“ koalicijai su CDU-CSU ir žaliaisiais, pavadintai pagal šių partijų spalvas – juodą, žalią ir geltoną.

Tačiau jis neatmetė ir „šviesoforo“ – koalicijos su SPD ir žaliaisiais – galimybės.

Galimybės

A. Laschetas sekmadienį taip pat kalbėjo apie būtinybę neuždelsti naujos vyriausybės formavimo. Jis priminė, kad Vokietija kitais metais pirmininkaus turtingųjų valstybių Didžiajam septynetui (G-7), ir sakė, kad iki to laiko šalis turi turėti vyriausybę, galinčią imtis veiksmų.

„Nauja vyriausybė turi pradėti dirbti greitai, tikrai iki Kalėdų“, – sakė jis.

Nei SPD, nei CDU-CSU nenori, kad vėl pasikartotų kairiųjų ir dešiniųjų „didžioji koalicija“, formavusi tris iš keturių A. Merkel vyriausybių.

Taip pat aišku, kad jokia partija nebendradarbiaus su kraštutinių dešiniųjų „Alternatyva Vokietijai“ (AfD), gavusia 10,3 proc. balsų. Jos rezultatas yra prastesnis nei per praėjusius rinkimus 2017 metais, kai ji gavo kone 13 proc. balsų, nes dabar iš darbotvarkės buvo iškritęs itin svarbus jos klausimas – imigracija.

Kraštutinė kairioji Kairės partija taip pat prarado paramos ir tikriausiai vos vos įveiks 5 proc. balsų slenkstį, kad patektų į parlamentą.

Kol vyks sudėtingos derybos, A. Merkel toliau dirbs kaip laikinoji kanclerė.

Jei derybos užtruks ilgiau nei iki gruodžio 17-osios, A. Merkel taps ilgiausiai Vokietijos kanclerio poste dirbusiu žmogumi ir šiuo požiūriu pralenks Helmutą Kohlį.

„Labai skaudu“

A. Merkel vis dar yra populiariausia Vokietijos politikė, o jos savanoriškas pasitraukimas žymi svarbų momentą 83 mln. gyventojų turinčiai šaliai.

REKLAMA

Tačiau jos palikimą gali aptemdyti prastas CDU-CSU pasirodymas per sekmadienio rinkimus, kai parama šiam blokui pirmą kartą buvo mažesnė nei 30 procentų.

Skausminga CDU smukimo iliustracija buvo rezultatai A. Merkel Baltijos pakrantės apygardoje, kur ji laimėdavo nuo 1990-ųjų. Ši kartą pergalę čia šventė socialdemokratai.

Prie CDU būstinės atėjęs 84 metų rinkėjas Alfonsas Thesingas žinojo, kodėl taip yra.

„Labai skaudu, kad Merkel pasitraukia“, – naujienų agentūrai AFP sakė jis.

67 metų A. Merkel tikriausiai bus ilgimasi ir už šalies ribų. Būdama Vokietijos kanclerė ji padėjo Europos Sąjungai išlaviruoti per daug neramių metų, įskaitant finansų krizę, migracijos krizę, „Brexitą“ ir COVID-19 pandemiją.

Nors visos pagrindinės vokiečių partijos yra proeuropietiškos, nė vienas iš pretendentų į A. Merkel vietą negali prilygti jai politiniu svoriu.

Vokietijoje konservatoriai ir socialdemokratai su nerimu laukia rinkimų rezultatų

Berlynas, rugsėjo 26 d. (AFP-BNS). Vokietijos centro kairioji Socialdemokratų partija (SPD) galėjo tikėtis turėsianti progą atkimšti šampano butelius sekmadienį uždarius balsavimo apylinkes, apklausoms parodžius, kad ji greičiausiai sulaukė didžiausio rinkėjų palaikymo visuotiniuose rinkimuose. 

Visgi pirmieji balsų skaičiavimai rodo, kad tarp SPD ir jos varžovių sąjungos – Angelos Merkel Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) ir jos partnerės Bavarijoje Krikščionių socialinės sąjungos (CSU) – skirtumas yra labai nedidelis, todėl rinkimų nakties partijos renginyje Berlyne nuotaikos išliko įtemptos.

„Esu nusivylęs, kad SPD daugiau ar mažiau žengia koja kojon su CDU-CSU. Visgi įdomu, kokios bus koalicijos galimybės“, – kalbėjo 39 metų SPD narys Oliveris Pawloskis

Atmosfera prieš pirmųjų rezultatų paskelbimą buvo šventiška, o partijos nariai laukė SPD ir jos kandidato į kanclerio postą Olafo Scholz pergalės.

Visgi rinkimų dienos apklausos sukėlė tam tikrą nusivylimą.

Preliminarūs rezultatai rodo, kad SPD surinko apie 25 proc. balsų, o CDU-CSU ir jų kandidatas į kanclerio postą Arminas Laschetas – apie 24,5 procento.

REKLAMA

„Tikėjausi šiek tiek daugiau“, – kalbėjo 50 metų Susanne Boeltes.

Tačiau nors rezultatai yra panašesnis, nei norėtų SPD, partija vis tiek sugebėjo pasiekti žymiai geresnį rezultatą nei per pastaruosius rinkimus Vokietijoje prieš ketverius metus.

SPD buvo jaunesniąja partnere trijose iš keturių A. Merkel vyriausybių, o 2017 metais surinko tik 20,5 procento balsų.

„Po 16 metų socialdemokratai vėl gali būti stipriausia jėga Vokietijoje, ir tai yra priežastis švęsti“, – pažymėjo 26 metų Sebastianas Niestrojus.

A. Merkel pasitraukimas

CDU būstinėje Berlyne taip pat buvo rengiamasi sakyti pergalės kalbas tikintis, kad „paskutinės minutės“ pergalėmis garsėjantis A. Laschetas ir šį kartą švęs laimėjimą.

Visgi paskelbus rinkimų dienos apklausų rezultatus, įsivyravo tyla, po kurios pasigirdo negausūs plojimai.

„Rezultatas yra labai blogas CDU, nepriimtinas, – pažymėjo 26 metų Gereonas Stieleris. – CDU visada siekia, kad kancleris būtų iš jos partijos.“

Jei pirmieji skaičiavimai pasitvirtins, sekmadienio rezultatas būtų blogiausias CDU-CSU istorijoje nuo Antrojo pasaulinio karo.

Partija dominavo Vokietijos politikoje didžiąją dalį iš pastarųjų 70 metų ir niekada nebuvo surinkusi mažiau nei 30 proc. rinkėjų balsų visuotiniuose rinkimuose, tačiau baigiantis 16 metų trukusiai kanclerės A. Merkel erai, partija neturi lygiavertės kandidatūros.

„Labai skaudu, kad A. Merkel pasitraukia“, – kalbėjo 84 metų rinkėjas Alfonsas Thesingas.

„A. Laschetas negali jos pakeisti“, – pridūrė jis, nors taip pat sakė manantis, kad A Laschetas yra „geriausias kandidatas“.

A. Merkel paskutinėmis kampanijos savaitėmis padarė viską, kad paragintų rinkėjus balsuoti už 60 metų politiką ir kartu su juo pasirodydavo kampanijos renginiuose.

Tuo tarpu 34 metų rinkėjas Danielis Gerjetsas mano, kad „A. Merkel turėjo prisijungti anksčiau. Galbūt ji turėjo mažiau atostogauti vasarą ir pradėti dalyvauti kampanijoje anksčiau“.


Rašyti komentarą...
J
Janina
2021-09-27 07:46:20
Pranešti apie netinkamą komentarą
Vokietijos gyventojai nubaude Merkel partija dekodami uz migrantus ir iskrypeliu paradus.
Atsakyti
0

!
!
2021-09-27 07:03:05
Pranešti apie netinkamą komentarą
Hi hitler
Atsakyti
0

!
!!!
2021-09-27 08:00:14
Pranešti apie netinkamą komentarą
Senele vokietija patvarke, savi centus pensijoje skaiciuos kai imigrantai 20 metu ant pasalpu su sportinemis auto laksto, o dar dujas pajunge, kad galvu nekeltu nepatenkintu....... Turbut gera buteli netoli kremliaus gavo.......
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (4)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų