ISTORIJA MOKO
1943 m. Kairo konferencijoje buvo nuspręsta, kad Korėja bus nepriklausoma nuo Japonijos valstybė. Potsdamo konferencijoje buvo nuspręsta, kad SSRS išvaduos šiaurines Korėjos teritorijas iki 38 lygiagretės, o piečiau išvaduos JAV. Taip ir buvo padaryta. .
1945 m. gruodį Maskvos konferencijoje JAV ir TSRS sudarė komisiją, turinčią tikslą sudaryti vieningą Korėjos valdžią. Tačiau kiekvienoje teritorijoje rinkimai įvyko atskirai.1948 m. rugpjūtį Seule buvo paskelbta Pietų Korėja su prezidentu I Singmanu ir Korėjos Liaudies Demokratinę Respublika su prezidentu Kim Ir Senu. Korėja liko padalinta. Šiaurės Korėja turėjo bendrą sieną su TSRS (20 km) ir Kinija, kurioje vyko pilietinis karas. Po Čiang Kai-ši pabėgimo į Taivaną Kinijos Liaudies Armijos vadovas Mao Dzedongas 1949 m. spalio 1 d. paskelbė Pekine Kinijos Liaudies Respubliką. 1950 m. birželio 25 d. Šiaurės Korėja įsiveržė į Pietų Korėjos teritoriją peržengus 38 lygiagretę ir greitai pasiekė Seulą. Laikoma, kad vien tik užėmus Seulą 1950 m. buvo nužudyta apie 100 000 žmonių.
JTO liepė nutraukti karo veiksmus ir pripažino Korėjos sujungimą jėga, bet spalio 25 d. Mao į frontą įvedė keliasdešimttūkstantinę armiją „Kinijos Liaudies Savanorių“, kurie sumušė 10-ąjį JAV šarvuotą korpusą. 1953 m. liepos 27 d. buvo pasirašyta paliaubų sutartis ir nustatyta demarkacinė zona. Pagal amerikiečių skaičiavimus, žuvo apie 600 tūkstančių korėjiečių kareivių. Pietų Korėjoje žuvo apie 1 milijoną gyventojų, iš kurių 85 % buvo civiliai. Pietų ir Šiaurės Korėjose kartu sudėjus žuvo apie 2,5 milijono gyventojų. Buvo sugriauta daugiau kaip 80 % pramonės ir apie pusė gyvenamųjų pastatų.
AKIVAIZDU, kad atsakomybę už dirbtinai sukurtą Šiaurės Korėjos komunistinį diktatorinį režimą turi prisiimti atsakomybę Kinija ir SSRS teises perėmusi Rusija. Ką jos konkrečiai padarė kad sustabdyti Pnompenio vykdomą fašizmą, branduolinio ginklo gamybą ir t.t.. Tai komunistinių valstybių sukurtas - Pasaulio pūlinys... ir ne kitaip...

Kažkada ir prasidės karas. Prisižais taip žaisdami... Štai po to ir mokėsime gerbti žmogų, jei liks tų žmonių nors kiek.