Kaip manote, kokio dydžio yra klitoris? Kur tiksliai jis yra? Kokia jo sandara? Jei šie klausimai jus glumina, nesate vieni. Net daugeliui medikų sunku į juos atsakyti. Tai susiję ne tiek su susidomėjimo trūkumu, kiek su struktūrine problema. Ilgą laiką centriniai moters kūno organai medicinoje buvo tyrinėjami gerokai mažiau nei vyriški.
Vyriškas klitorio atitikmuo yra varpa: abu organai turi tą pačią embrioninę kilmę, susideda iš kempininių audinių, sugeba sukelti erekciją susijaudinimo metu ir vaidina pagrindinį vaidmenį išgaunant lytinį malonumą. Nepaisant to, į klausimus apie varpos dydį ar sandarą daug kam atsakyti paprasčiau, nes ši informacija pateikiama kiekviename biologijos vadovėlyje.
Klitorio anatomija 3D formatu
Naujas 3D tyrimas, atliktas Nyderlanduose, užpildo kai kurias klitorio pažinimo spragas. Tyrimų grupė, vadovaujama Ju Yon Lee iš Amsterdamo universiteto medicinos centro, ištyrė du donorių kūnus naudodama specialią rentgeno metodiką – sinchrotroninę spinduliuotę. Tai metodas, perteikiantis organų ir kūno dalių vaizdą itin didele raiška, padedančia matyti smulkiausias detales. Kadangi tradiciniai metodai, tokie kaip MRT, gali parodyti tik bendrą struktūrą, anksčiau buvo neįmanoma erdviškai pavaizduoti ploniausių nervų rezginių.
Tyrimo rezultatai pirmą kartą parodė, kokia sudėtinga yra paties klitorio nervų galūnėlių sistema. Mokslininkai galėjo trimatėje erdvėje išvysti svarbiausią ir jautriausią klitorio nervą – nugarinį (dorsalinį), einantį nuo dubens iki galvutės. Klitorio galvutės viduje yra keletas storų nervų kamienų, kurie šakojasi tarsi medis ir pasiekia beveik patį paviršių – kai kurių jų storis siekia iki 0,7 milimetro. Priešingai nei buvo manoma anksčiau, nervai nesusiaurėja, o, atvirkščiai, išsiskleidžia tarsi vėduoklė. Be to, vaizdai rodo, kad nervų rezginiai pasiekia ne tik klitorio galvutę, bet ir prasiskverbia į klitorio apyvarpę (kapuboną) bei pasiekia gaktą.
Ilgą laiką klitoris, kaip moters organizmo dalis, mokslo buvo ignoruojamas. Iš dalies tai aiškinama tuo, kad dešimtmečius viskas apsiribodavo tik matoma jo viršutine dalimi. Tikrovėje didžioji šio organo dalis yra viduje. Šis anatominis faktas sistemingai aprašytas tik dešimtojo dešimtmečio pabaigoje ir XXI a. pradžioje.
Esminį vaidmenį šiame procese suvaidino Australijos urologė Helen O'Connell. Naudodama MRT tyrimą, ji pirmoji nurodė, kad klitoris yra ne išorinis nedidelis gumbelis, o didelis, sudėtingas organas, kurio ilgis gali siekti 8–12 centimetrų: matoma galvutė yra tik išorinė struktūros dalis, kuri tęsiasi po gaktikauliu, supa makšties angą ir susideda iš erekcinio audinio, kuris susijaudinimo metu prisipildo kraujo. Išsamūs varpos vaizdai tuo metu egzistavo jau kelis dešimtmečius.
Ju Yon Lee, pagal išsilavinimą neuromokslininkė, ilgą laiką specializavosi smegenų tyrimuose. Tačiau pastaraisiais metais jos tyrimai vis dažniau sukosi apie periferines nervų sistemas, pavyzdžiui, susijusias su žarnynu. Didelėje Europos konferencijoje ji paklausė dalyvių, ar kas nors tiria, kaip lytiniuose organuose esantys nervai sąveikauja su smegenimis. Paaiškėjo, kad mažai kas apie tai išvis galvojo.
Lee labai susidomėjo šia tema. Apgynusi daktaro disertaciją, ji prisijungė prie Amsterdamo universiteto medicinos centro, kuris yra tarptautinio projekto „Human Organ Atlas Hub“ (HOAHub) dalis. Šio projekto tikslas – sukurti žmogaus kūno žemėlapį naudojant sinchrotroninį metodą. Tai savotiškas anatomijos „Google Earth“. „Klitoris, žinoma, yra vienas iš žmogaus organų, – DW sakė Lee. – Todėl buvo svarbu įtraukti jį į projektą“.
Paskelbus pirminę tyrimo versiją, su Lee jau susisiekė chirurgai, teigdami, kad jos darbas yra labai naudingas jų praktikoje. „Tikslus anatomijos žinojimas gali padėti išvengti nervų pažeidimų operacijų metu vulvos srityje“, – sako ji. Autoriai pabrėžia, kad gauti rezultatai ypač naudingi atliekant moterų lytinių organų operacijas, taip pat gimdymo metu, keičiant lytį arba rekonstrukcinėje chirurgijoje po žalojančių moterų lytinių organų apipjaustymo operacijų.
Tikrasis klitorio dydis ir klinikinė svarba
Berlyno ginekologijos ir akušerijos skyriaus vedėja Mandy Mangler įsitikino, koks didelis atotrūkis yra tarp tyrimų ir kasdienės praktikos. Pamačiusi naujus klitorio vaizdus, ji džiaugėsi, nes ankstesnės prielaidos pagaliau pasitvirtino. „Mokslinių klitorio tyrimų yra per mažai, – sako ji. – Prielaida, kad nervai plinta į gaktą ir mažąsias lytines lūpas, pasirodė esanti tiesa – dabar tai pagaliau įrodyta“.
M. Mangler tai yra labai svarbus momentas, pavyzdžiui, atliekant operacijas vulvos srityje. Tai taip pat svarbu seksologijai ir esant lytinių organų traumoms. „Klitoris medicinos universitetuose praktiškai netiriamas, – sako M. Mangler. – Pasekmės tokios, kad gydytojai atlieka operacijas vulvos srityje neturėdami tikslaus supratimo apie nervų kelius“. Dėl to moterims atsiranda skausmas, jutimo sutrikimai ar seksualinės problemos, kurios dažnai nesiejamos su chirurginėmis procedūromis ar gimdymu.
M. Mangler brėžia tiesioginę paralelę su vyrų sveikata. Kasdienėje klinikinėje praktikoje ji dirba toje pačioje operacinėje su urologais. „Savo akimis matau, kiek daug pastangų dedama siekiant išsaugoti visus nervų rezginius operacijų metu varpos srityje, – sako ji. – Atliekama daug tyrimų, mokymų ir informuotumo didinimų. Tačiau niekam tai nerūpi, kai kalba eina apie klitorį“.
M. Mangler mano, kad tai didelė neteisybė ir klasikinis lyčių atotrūkio sveikatos klausimais pavyzdys: medicinos standartai, kurie vyrams laikomi savaime suprantamais, moterims neegzistuoja – ne dėl piktos valios, o dėl istorinio aplaidumo. Tai tema, kuriai Mandy Mangler skyrė savo naująją knygą „Don’t miss the clitoris“.
Tai, kad centriniai moters kūno organai ilgą laiką buvo nuvertinami, akivaizdu ir kitose srityse. Neseniai pasirodė nauji kiaušidžių tyrimai: audinys, rete ovarii, aprašytas daugiau nei prieš 100 metų, bet vėliau laikytas nefunkcionaliu ir dingęs iš anatomijos vadovėlių, gali vaidinti vaidmenį reguliuojant hormonus ir būti svarbus embrioniniam kiaušidžių vystymuisi. Atrodo, kad egzistuoja ir jo ryšys su cistų susidarymu. Visa tai patvirtina, kad moterų anatomija dažnai būdavo supaprastinama arba medicininiu požiūriu laikoma antraeile.
Net ir naujas klitorio tyrimas neatsako į visus klausimus. Viešajame diskurse jo rezultatas kartais vadinamas pirmuoju „išsamiu“ klitorio nervų tinklo vaizdu. Lee kategoriškai su tuo nesutinka. „Kaip mokslininkė, aš negaliu sudaryti išsamaus vaizdo, – sako ji. – Naujos technologijos visada suteiks naujų žinių“. Daugelis šios dėlionės dalių kol kas vis dar neišspręstos.
Mokslininkai ištyrė du vyresnio amžiaus moterų klitorio pavyzdžius po mirties, norėdami suprasti, kaip klitorio struktūra ir funkcija keičiasi per gyvenimą: lytinio brendimo, nėštumo, menstruacinio ciklo ar menopauzės metu. Kol kas tai iš esmės neištirta, ir Lee ateityje nori geriau suprasti šiuos klausimus.
M. Mangler taip pat mato didelį tolesnių tyrimų poreikį. Kartu ji pabrėžia būtinybę keisti mąstymą: „Atliekant kiekvieną ginekologinę operaciją ar pagalbą gimdant, reikėtų atsižvelgti į klitorio anatomiją ir fiziologiją bei ją išsaugoti – lygiai taip pat, kaip tai vyksta su varpa“.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
