„Paryžius, kaip ir kiti miestai, skelbia klimato nepaprastąją padėtį“, – už aplinkos klausimus atsakinga Prancūzijos sostinės merės pavaduotoja Celia Blauel sakė per savivaldos tarybos posėdį ir pabrėžė būtinybę laikytis 2015 metų sutarties uždavinių.
Deklaracijoje sakoma, kad Paryžiaus merija tai pat įkurs „klimato akademiją“, kad jaunimas ir visuomenė būtų geriau informuoti apie šią problemą.
Artėjant ateinančiais metais vyksiantiems savivaldos rinkimams Paryžiaus merė socialistė Anne Hidalgo siekia pabrėžti savo pasiekimus ekologijos srityje, juolab kai daugelis rinkėjų yra smarkiai susirūpinę dėl klimato pokyčių.
Didžiosios Britanijos parlamentas gegužės 1-ąją pirmasis pasaulyje paskelbė valstybės lygio klimato nepaprastąją padėtį, tačiau šis žingsnis buvo daugiausiai simbolinis. Airijos parlamentas panašų nutarimą priėmė gegužės 10-ąją.
Tokias deklaracijas remiančios JAV nevyriausybinės organizacijos „The Climate Mobilization“ (TCM) duomenimis, jau apie 650 miestų visame pasaulyje vietos valdžia yra paskelbusi klimato nepaprastąją padėtį.
Birželio 26-ąją aktyvistai iškovojo svarbią pergalę – šis statusas buvo įvestas Niujorke, tapusiame didžiausiu tai padariusiu miestu.
Pagal 2015 metų Paryžiaus sutartį valstybės įsipareigojo dėti pastangas, kad pasaulio klimato vidutinė temperatūra pakiltų „gerokai mažiau“ nei dviem Celsijaus laipsniais. Be to, turi būti siekiama atšilimą apriboti 1,5 °C, jeigu tai įmanoma.
Tačiau 2017 metais JAV prezidentas Donaldas Trumpas sudavė šiems užmojams skaudų smūgį, pareiškęs, kad Vašingtonas traukiasi iš Paryžiaus sutarties.
