1945-aisiais užėmę Vokietiją sovietų kariai ne tik plėšikavo, bet ir prievartavo vokietes. Manoma, kad rusai tada išprievartavo apie du milijonus moterų. Panašiai elgėsi ir prancūzai, ir amerikiečiai.
Seksas joms reiškė žiaurumą
Nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos praėję jau 65 metai. Atrodo, istorikai apie šį karą yra paskelbę beveik viską, tačiau apie kai kuriuos faktus kalbama tik puse lūpų. Net ir pačioje Vokietijoje tik šiemet pirmą kartą išėjo knyga su atsiminimais apie Raudonosios armijos nusikaltimus. 80 metų Gabrielė Kiop atvirai, o ne anonimiškai, kaip paprastai iki šiol būdavo, papasakojo, kaip ji buvo išžaginta ir kokias pasekmes tai turėjo jos gyvenime. „Sužvėrėję rusų kariai mane, penkiolikmetę, prievartaudavo kelis kartus per dieną, – pasakojo moteris. – Nuo to laiko aš neturėjau jokių romantiškų santykių su vyrais. Seksualiniai santykiai man visuomet asocijavosi su žiaurumu“.
Tokių kaip G. Kiop moterų, nukentėjusių nuo rusų, Vokietijoje apie 2 milijonai. Sovietų kariai prievartavo ir Lietuvoje, ir Lenkijoje, ir Čekijoje, ir kitose „išvaduotose“ šalyse, tačiau tikroji prievartos bakchanalija prasidėjo Vokietijoje.
Istorikas Entonis Bvoras yra surinkęs įrodymų, kad sovietų kariai nesigailėjo nei 80 metų senučių, nei 8 metų mergaičių. Kornelijus Rajanas knygoje „Paskutinis mūšis“ aprašo, kaip rusų kariai bombų slėptuvėse tarp besislepiančių civilių ieškodavo moterų ir merginų, o suradę vesdavosi į viršų ir prievartaudavo. Naktimis girdėjosi tik riksmai. Vienai 80 metų močiutei burną užkišo muilu ir iš eilės prievartavo.
Paslaptį nusinešė į kapus
Beveik kiekvienoje vokiečių šeimoje galima surasti tų įvykių aukų. Jau 65 metai, kaip jos tyli apie tuos košmariškus įvykius. Kai kurios taip ir mirė neužsimindamos apie patirtas kančias. Dalis moterų to nepakėlė ir nusižudė pačios, prieš tai nužudžiusios savo vaikus. Kai kurias nužudė tėvai – esą tikėdamiesi „išsaugoti šeimos garbę“. „Per kelias valandas mergaitės pasendavo keliomis dešimtimis metų. Šeimų motinos grįždavo išprievartautos ir visiškai pražilusios“, – pasakoja liudininkai.
Sovietų kariai nepripažino jokių indvidualių ryšių su vokiečių moterimis – prievartaudavo jas grupėmis, kolektyviai. Moterys gyveno nuolatinėje baimėje. Stipresnės, kurios susitaikydavo su žaginimais, bijojo pastoti ar susirgti venerinėmis ligomis.
Prieš ateinant rusams, nacistinė propaganda reguliariai skelbė informaciją apie sovietų žvėriškumus taikių gyventojų atžvilgiu, tad vokietėms tai nebuvo jokia staigmena, tačiau jokio pasirinkimo jos neturėjo. Vyrai kariavo fronte, o jų motinos, žmonos ir dukros buvo paliktos vienos. Ta savo propaganda J. Gebelsas stengėsi Vermachto kariams pakelti kovinę dvasią. Jis manė, kad vyrai kausis nuožmiau, žinodami, kas laukia jų moterų, tačiau jėgos buvo nelygios.
Prievartaudavo, kad užsimirštų
Neapykanta vokiečiams kunkuliavo ir rusų kariai. Stalino propaganda mėnesių mėnesiais jiems tvirtino, kad sėkmingai prabėgusia diena galima laikyti tą, kuomet į rankas patenka bent vienas vokietis. Už rusų, įžengusių į Vokietiją, nugarų stovėjo 22 milijonai žuvusiųjų šešėlių. Tad alkoholis ir seksas padėdavo nors trumpam užmiršti žiaurią fronto realybę.
Tokiai prievartai neprieštaraudavo net rusės, tarnavusios kariuomenėje – gydytojos, seselės, slaugės. Kai kurios jų žiūrėdavo, kaip prievartaujamos vokietės, ir juokdavosi: „Mūsų vyrai su vokietėmis elgiasi visiškai teisingai, nes vokiečiai elgėsi lygiai taip pat ir dar žiauriau. Rusai išžaginę moterų bent nenušauna, o vokiečiai rusėms kulkų negailėjo“, – tokia nuomonė buvo paplitusi tarp rusių.
Apie fronte vykdomus prievartavimus žinojo visi – nuo kuopos vado iki paties Stalino. Tačiau iki karo pabaigos į tai buvo žiūrima pro pirštus. Sovietų kariuomenės vadų užduotis buvo įtikinti, esą vokietės pačios norėjusios sekso su rusų kariais. Tuo metu vienas rusų majoras tvirtino anglų žurnalistui: „Mūsų kariai buvo taip išsiilgę moterų, kad prievartaudavo net aštuoniasdešimtmetes, o šios buvo atvirai nustebusios arba netgi pamalonintos“.
Negailėjo net savų
Rusų kariai prievartavo visas iš eilės. Viename mieste sovietų karinis dalinys užsuko į moterų vienuolyną, kuriame buvo įsikūrę ir gimdymo namai. Nors vadai teigė, jog kariai nieko blogo nedarys, tačiau atsitiko kitaip. Be jokio gailesčio buvo išprievartautos visos vienuolės, o po to – besiruošiančios gimdyti ar jau pagimdžiusios moterys...
Nuo savo tautiečių kentėjo ir jaunos rusės, kurios į Vokietiją buvo atvežtos kaip darbininkės. Jas sovietų kariai irgi prievartaudavo be jokio gailesčio.
Kai kurios vokietės pačios atsiduodavo kariams, vildamosis, kad šie apsaugos nuo kitų, bet toms viltims nebuvo lemta išsipildyti. 24 metų aktorę Magdą Miland pasigavo jaunas kareivis. Jis buvo taip sujaudintas galimybe pasimylėti su gražia jauna blondine, kad „baigė“ anksčiau laiko. M. Miland pamėgino jį įkalbėti, kad sutinkanti tapti jo drauge, jei tik apsaugosiąs ją nuo kitų kareivių. Tačiau tas tuoj pat apie savo „grobį“ papasakojo kitiems ir M. Miland kaipmat buvo jų išžaginta. Rusai nepagailėjo ir jos draugės žydaitės. Nors jiems buvo sakoma, kad ši mergina yra nukentėjusi nuo vokiečių, kareiviams tai buvo nė motais. „Moteris yra moteris“, – sakė jie.
Ir tik kai Vokietija buvo užimta, Stalinas, tuo metu siekęs įtvirtinti savo valdžią Rytų bloke, pareikalavo įvesti tvarką kariuomenėje. Kariams liepta likti kareivinėse, kontaktai su vietos gyventojais buvo uždrausti. Nuo 1945 metų vidurio išprievartavimai liovėsi. Už įsakymo nepaisymą buvo įvestos griežtos bausmės. Kai kurie prievartautojai buvo sušaudyti visų karių akivaizdoje.
Tačiau tada prasidėjo tai, ką kai kurie istorikai vėliau pavadino karo prostitucija. Netrukus Vokietijoje atsirado nemažai moterų, kurios pačios siūlė sekso paslaugas už maistą ir cigaretes.
Tik faktai:
Antrasis pasaulinis karas yra didžiausias ir daugiausia žalos padaręs karas žmonijos istorijoje. Tai vienintelis karas, per kurį panaudotas branduolinis ginklas.
Šiame kare žuvo daugiau kaip 56 milijonai žmonių. Dėl holokausto politikos buvo nužudyti 6 milijonai žydų, 4 milijonai čigonų, homoseksualų ir kitų. Žuvo 19 milijonų kareivių ir 39 milijonai civilių.
Į Antrąjį pasaulinį karą buvo įtraukta 61 valstybė – 1,7 milijardo žmonių.
1944 metais traukdamiesi vokiečiai naudojo išdegintos žemės taktiką – sprogdino pramonės įmones, tiltus. Sovietai, užėmę Vokietiją, irgi plėšė ir niokojo ką tik galėjo.
Raudonosios armijos trofėjų suvestinėje minima 60 000 fortepijonų, 460 000 radijo imtuvų, 190 000 kilimų, 940 000 baldų, 186 vagonai rinktinio vyno. Būta net Stalino patvirtintų normatyvų, kad kiekvienas generolas gali pasiimti po „Opel'į“ ar „Mercedes'ą“, o karininkai – po motociklą.
