Naujas "apskritasis stalas" Kijeve teikia vilčių. Rezultatai šviečiasi. Žinoma, žiūrint kas imsis apčiuopinėti tuos rezultatus, tai taip jie ir atrodys. Jei separatistai, kuriuose pirmu smuiku groja teroristai- tai vienaip, o jei Ukrainos vientisumą remiantys - kitaip. Jau plika akimi matyti, kad stabilizacijos procesas prasidėjęs ir verta tikėtis, kad negrįžtamai. Rusijos režimas su statutine kariuomene pulti Ukrainos nesiryžta, o nestatutiniai "žali žmogeliukai" dėl to jaučiasi vis labiau nesaugūs. Gal tokie net pagalvoja, kad kipšas siuntė juos į tokią makalynę. Visuomenės dauguma net Pietryčių Ukrainoje karo nenori, o ką jau kalbėti apie visą šalį. Visokios apsiskelbiančios respublikos padoresnės perspektyvos neturi. Kiek keblesni reikalai Kryme. Jiems išspręsti reiks daugiau laiko. Dieviška mana Krymo gyventojai neapipilti ir dabar jaučiasi beveik, kaip atstumtieji ne tik potencialių turistų, bet atkirsti ir nuo žemyninės imperijos. Na, atskrido pasirodyti V.Putinas. Na ir ką? Atskrido ir išskrido, o žmonėms gyventi reikia. Daug buvo primalta apie rusų tautos teises, o kur dabar Krymo totorių teisės? Ką jiems daryti? Laukti antros deportacijos ar naujojo "caro" malonės? Ką mąsto V.Putino aplinka dėl visokių apribojimų ir kitko? - galima nujausti. Manau, kad nežiūrint keičiamų pareigūnų ratas siaurėja. Juk keičiant pasistatomi šalia vis didesni pataikūnai. Kur tai veda? - atspėti nesunku.