Nuo 2013 metų gruodžio, kai Meliandu kaime mirė dvejų metų berniukas, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) užregistravo daugiau kaip 20 tūkst. Ebolos karštligės atvejų, iš kurių mažiausiai 7,8 tūkst. baigėsi mirtimi.
Žurnale „EMBO Molecular Medicine“ Fabiano Leendertzo (Fabiano Lenderco) iš Berlyno Roberto Kocho instituto vadovaujami mokslininkai aprašo tos pirmosios aukos mirties aplinkybes.
Įtarimas krenta ant angolinių laisvauodegių šikšnosparnių (Mops condylurus), kurie gyveno drevėtame medyje už 50 m nuo to berniuko namų, sako mokslininkai.
„Didelės laisvauodegių šikšnosparnių kolonijos artumas ... sudarė sąlygas užsikrėtimui. Vaikai nuolat gaudydavo šikšnosparnius, (gyvenusius) tame medyje, ir su jais žaisdavo“, – sakoma straipsnyje, kuris buvo parengtas po nuodugnaus keturių savaičių tyrimo balandžio mėnesį.
Ebolos virusas gyvena vadinamajame savo rezervuare – laukiniuose gyvūnuose, kurių neveikia. Bet virusas gali užkrėsti žmones, kurie turi tiesioginių kontaktų su jo šaltiniu, arba netiesiogiai, per kontaktus su susirgusiais gyvūnais.
Vienas žinomas Ebolos viruso rezervuaras yra vaisiaėdžiai Valbergo antpečiuotieji šiksnosparniai (Epomophorus wahlbergi), paplitę atogrąžų Afrikoje. Kai kuriose šalyse jie yra valgomi, tad yra užsikrėtimo kelias jų medžiotojams ir mėsinėtojams.
Tačiau vaisiaėdžių šikšnosparnių vaidmuo per šį Ebolos karštligės protrūkį niekada nebuvo patvirtintas, nurodo straipsnio autoriai.
Priešingai, angoliniai laisvauodegiai šikšnosparniai, kaip parodė laboratoriniai testai, gali pernešti šį virusą, nors patys nuo jo nesuserga.
Tokiu būdu ir jie būtų viruso „rezervuaras“, tačiau to įrodymų laukinėje gamtoje dar nebuvo rasta.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
