Michailas Saakašvilis nujaučia savo mirtį

na atrodo kad jam tikrai ateina galas . valio valio valio...

dalbajobas

ir aš nujaučiu, kad amerikiečiai jį nukeps kaip nebereikalingą kliūvinį.

keistas tas Gruzijos prezidentas... tik rai keistas

Čia ryškiai jis pats prašosi :D

Nu ką čai per š**** rašinėja :D Aš nematęs dar tokių straipsnių :D Kas galvoja savo galvą supranta, kad čia bulvarinė spauda :D

Gruzijos prezidentas Saakašvili nerimauja ne be pagrindo. Jis supranta, kaip laisva jo šalis trukdo Rusijos administracijos interesams vėl užvaldyti visą Kaukazo regioną. Kai kurių straipsnių autoriai ir komentatoriai atkakliai tvirtina, kad būtina su Rusija turėti šiltus santykius. Taip, tai taip, tačiau draugauti su Rusija pagal jos administracijos užsakomą muziką gali būti net ir labai pavojinga. Eilė valstybių turėjo galimybę tai suvokti, kaip sakoma, "savo kailiu". Kaip nebūtų keista, dėl tokių "draugysčių" didžiausius nuostolius patyrė būtent rusų tautą, kurios didžioji dalis jau daugelį metų gyvena dideliuose nepritekliuose, nors Rusija parduoda savo energetikai skirtas kainas dažnai pasaulinėmis kainomis ir už tai gauna šimtus milijardų dolerių. Kai autorius Tomas Bitinas, kalbėdamas savo rašinyje apie "Rusijos džiaugsmus...", tiesiu taikymu dūrė "į akį" Rusijos šovinistams, nenustebau kaip greitai susibėgo prie šio straipsnio tuntelis "kontorinių" klakerių, kurie keisdami savo nikus ir semdami iš savo pelkės vis naujus dumblo kibirus stengsis apipilti autorių nuo galvos iki kojų. Na, pasilaistė tuo smirdalu, gal net malonumą pajuto, tačiau tuo pat metu ir savo mentalitetą bei etiką viešai pademonstravo. Toks, tokių "kadrų" paryškinimas - taip pat vienas iš šio straipsnio pasirodymo privalumų. T.Bitinas prisiminė kai kurias šalis ir miestus Tbilisį, Vilnių, bei šalis - Vengriją, Afganistaną, Čekoslovakiją, kur imperijos karinis "čebatas" trypė laisvės siekius. Manau, kad verta prisiminti ir jų siautėjimus su kastuvėliais Baku, demonstracijos sušaudymą Alma Atoje bei kitas karines operacijas, kuriose dalyvauta arba jos buvo remiamos. Tai vyko 1939m. Suomijoje, 1945-53m. Kinijoje, 1962-64m. Alžyre, nuo 1960m. Kuboje , 1962-75m. Egipte, 1962 ir 1969-76m. Jemene, 1975-79m. Angoloje, 1970-1970 Laose, 1961-74 Vietname, 1982m. Libane, 1991-2009 Gruzijoje. Manau, kad "didžiausia XX amžiaus geopolitine katastrofa" yra ne bolševikų įvykdytas kruvinas perversmas Rusijoje, kaip teigia V.Putinas. To pasėkoje buvo sunaikinta 110 milijonų Žemės gyventojų tik sovietinio imperinio režimo įtakoje bei susidarė galimybės sunaikinti dešimtis milijonų, komunistų režimams - užkratams nenorėjusių paklusti, kitų šalių gyventojų. Tuo pačiu pats didžiausias XX amžiaus laimėjimas - SSRS komunistinės imperijos dalinis subyrėjimas, kuris gali savo svarba konkuruoti tik su Hitlerio paranoinių ambicijų sunaikinimu.

Buvo toks bolševikinis veikėjas Ordžonikidzė. Jam Kremkiaus vadukai, kaip "kaukazietiškos išvaizdos asmeniui" 1920 m.pavedė vadovauti rusų bolševikų armijos įsiveržimui į nepriklausomybę paskelbusias Azerbaidžaną, Armėniją, Gruziją. Ilgiausiai laikėsi Gruzija. Tas Ordžonikidzė buvo iš kažkada atvežtų į Gruziją iš už Kaukazo kalnagubrio žemės ūkio darbams osetų giminės. Nuo Gruzijos Cchinvali rajono. Kadangi minėtas osetas tapo vienvaldžiu rusų okupantų vaduku visoje Užkaukazėje, jis savo gimtą rajoną paskelbė osetų autonominiu. Visa istorija.

<div class="badCommentText">Komentaras buvo pašalintas dėl neetiško, reklaminio ar įžeidžiančio turinio.</div>

Tikiuosi, jis - tas nedavęs Kukurbezdžių kaimui laisvės, iš gėdos prisigers. Linkėjimai rašinėjantiems ruseliams, imperijos nostalgistams išsipagirioti.