„Ar pagrindinis kaltininkas V. Putinas, nusprendęs, kad Sovietų Sąjungos griūtis yra didžiausia XX amžiaus geopolitinė katastrofa, ar Vakarai, ypač ES, kuri vystė plėtros planus, nekreipdami dėmesio į tai, kaip tai palies svarbius Rusijos interesus?“ – klausimus sau užduoda straipsnio autorius.
„Atrodo akivaizdu, jog pagrindinė V. Putino problema yra ta, kad jis apsiskaičiavo ir neteisingai interpretavo visas pagrindines Krymo bei Ukrainos krizių prognozes nepaisant jo teisėtų ir pagrįstų reikalavimų“, – tikina A. Tiomkinas.
Pasak autoriaus, suteikęs Edwardui Snowdenui politinį prieglobstį, V. Putinas nuo savęs atstūmė visą JAV politikos ir kariuomenės elitą.
V. Putinas nepagerino savo padėties tuo, kaip jis sureagavo į MH-17 reiso tragediją. „Jo reakcija sujungė Europos lyderių nuomonę ir sustiprino JAV sankcijų palaikymą“, – teigiama straipsnyje.
„V. Putinas pasiklydo klaidingose interpretacijose, kad Vakarai yra politiškai silpni, o JAV ir jų prezidentui Barackui Obamai trūksta ryžto, kad jie dabar kentės bet kokius Rusijos veiksmus“, – rašo A. Tiomkinas.
Ekonominės situacijos mastas ir greitis, jo manymu, rodo, kaip stipriai skiriasi V. Putino įsivaizduojama Rusija nuo realios.
„Vidinis susikaldymas jo aplinkoje, ypač tarp jėgos institucijų atstovų ir oligarchų, jau lenda į paviršių. Ir tie, ir kiti pradeda suprasti, kad V. Putinas – projektas, nešęs jiems didelį pelną, – pradeda kelti pavojų“, – mano straipsnio autorius.
„V. Putino, žmogaus, kuris modernizavo ekonomiką ir pakėlė gyvenimo lygį šalyje, situacija tampa sudėtinga“, – tikina A. Tiomkinas.
„Rusija vienareikšmiškai prieina tą ribą, ties kuria paaiškės, kad Krymo aneksija ir bandymai paveikti Rytų Ukrainą, kaip iš pradžių atrodė, pakelsią Rusiją ant didybės sparnų ir gerokai padidinsią visuomenės palaikymą šalies prezidentui, faktiškai smogė šalies ekonomikai ir nusviedė ją atgal į komunistinę epochą pačia blogiausia šių žodžių prasme“, – teigiama straipsnyje.
„Visa tai, kas buvo išvardyta, greičiau anksčiau negu vėliau privers V. Putiną pasitraukti iš politikos. Tai įvyks arba dėl dabartinės valdžios sistemos viduje vykdomo perversmo, arba dėl spalvotosios revoliucijos. <...> V. Putinas taip pat įsitikinęs, – ir galbūt jis teisus, – kad JAV gali priimti strateginį politinį sprendimą jį nuversti“, – mano publikacijos autorius.
„Lieka sunkus ir keliantis nerimą klausimas, ar sugebės Putino režimas ramiai ir klusniai pasitraukti. V. Putinas neturi politinio prieglobsčio perspektyvos arba bent jau finansinio saugumo užnugario – tikėtina, kad jis gali pasirinkti karą arba rimtą konflikto eskalaciją“, – mano A. Tiomkinas.
Galimi tolesni jo žingsniai gali būti kariuomenės koncentracija netoli Baltijos šalių arba netgi Estijos miesto Narvos okupacija. Šio miesto rusakalbių skaičiaus charakteristikos ir galimos simpatijos Rusijai, kaip teigiama straipsnyje, atitinka Krymo situaciją.
Kita galimybė, autoriaus teigimu, būtų bandyti parodyti JAV silpnybę arba neryžtingumą kišantis į Artimųjų Rytų arba Izraelio bei Palestinos konfliktus, arba Persijos įlankos šalyse, palaikant Iraną.
„Šių laikų mitai teigia, kad ispanų kariuomenės vadai, susirinkę prie mirštančio diktatoriaus Franco, atiduodami jam pagarbą šnibždėjo: „Lik sveikas, generalissimo!“ Franco, kuris jau buvo visai netoli mirties, trumpam pramerkė akis ir paklausė: „Kodėl jūs atsisveikinate? Kur jūs visi išeinate?“ V. Putinas neturi jokio noro išeiti ir jis jau tikrai nesitrauks taikiai“, – teigia A. Tiomkinas.
