• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Per pastaruosius dvejus metus, turizmo sezono įkarštyje, nepaliaujamas karštis ne kartą privertė Graikijos valdžios institucijas uždaryti labiausiai lankomą vietą karščiausiomis dienos valandomis – Atėnų Akropolį, siekiant apsaugoti lankytojus ir darbuotojus nuo temperatūros, viršijančios 40 °C, rašoma CNN.

Per pastaruosius dvejus metus, turizmo sezono įkarštyje, nepaliaujamas karštis ne kartą privertė Graikijos valdžios institucijas uždaryti labiausiai lankomą vietą karščiausiomis dienos valandomis – Atėnų Akropolį, siekiant apsaugoti lankytojus ir darbuotojus nuo temperatūros, viršijančios 40 °C, rašoma CNN.

REKLAMA

Atėnai kiekvieną vasarą būna itin karšta vieta. Tai – karščiausia sostinė žemyninėje Europoje, o 2024 m. Atėnuose buvo užfiksuoti rekordiškai aukšti temperatūros rodikliai.

Tokia situacija tampa nauja norma. Viduržemio jūros regionas šyla greičiau nei vidutinis pasaulio klimatas. Kadangi kelionės į Graikiją sparčiai populiarėja, pareigūnai teigia, kad šiemet Atėnai turėtų sulaukti rekordinio – 10 milijonų turistų – skaičiaus.

REKLAMA
REKLAMA

Liepos ir rugpjūčio mėnesiais atvykstantys turistai susidurs su dar ekstremalesnėmis temperatūromis, prognozuoja šalies meteorologijos tarnyba. Tai sukels tikrą turizmo ir karščio audrą.

REKLAMA

Situacija kelia egzistencinius klausimus Graikijai ir jos santykiams su turistais, kurių perkamoji galia padėjo šaliai išbristi iš krizės finansiškai sudėtingais laikais.

Turizmo augimas reiškia didesnį spaudimą ribotiems vandens ištekliams ir infrastruktūrai. Tai taip pat lemia infliaciją, dėl kurios vietiniai gyventojai yra išstumiami turtingų atvykėlių.

REKLAMA
REKLAMA

Maksimalus turizmo plėtojimas Graikijoje neteko reikšmės

Graikijos spaudoje pasirodė straipsnis, kuriame teigiama, kad šalies vienintelis tikslas – maksimalus turizmo plėtojimas – nebeturi prasmės ir kad graikai rizikuoja prarasti savo gimtąją teisę.

„Kalbant tiesiai šviesiai, mes paliekame ateities kartoms ne tik milžinišką skolų krūvą, bet ir Graikiją be vasaros“, – rašoma straipsnyje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Nerimas dėl ateinančių mėnesių, kai vėl kepins saulė, yra didelis. Atėnų merui Harisui Doukui „atsparumo stiprinimas yra išlikimo klausimas“.

Aukštų temperatūrų ir vasaros turistų antplūdžio valdymas tapo prioritetu. Avarinės tarnybos yra pasirengusios padėti diskomfortą patiriantiems lankytojams. „Turistai dažnai neįvertina karščio, ypač tie, kurie atvyksta iš šaltesnio klimato zonų“, – sako Iris Plaitakis, kelionių vadovė, reguliariai lankanti Atėnų Akropolį.

REKLAMA

„Karščio bangos yra atsakingos už daugiau kaip 80 mirčių, kurias Europoje sukelia oro ir klimato reiškiniai“, – sako Europos aplinkos agentūros miestų prisitaikymo ekspertė Ine Vandecasteele.

Ilgalaikėje perspektyvoje Atėnai susiduria su iššūkiu pertvarkyti miestą, kuris tapo šilumos šaltiniu su ribotomis žaliosiomis erdvėmis. Tai – vienas mažiausias žaliasis miestas Europoje ir antras pagal gyventojų tankumą po Paryžiaus.

REKLAMA

Padėtį dar labiau komplikuoja tai, kad Graikija, ypač Atėnai, yra viena iš seniausių Europos šalių, kurioje gyvena demografinė grupė, itin pažeidžiama dėl ekstremalaus karščio.

Be to, 2021 m. Atėnai tapo pirmuoju Europos miestu, paskyrusiu specialų „kaitros kontrolės pareigūną“, kuris skatina ir koordinuoja prisitaikymo bei atsparumo strategijas.

Atsparumo stiprinimo iniciatyvos apima išsamių karščio bangų žemėlapių, leidžiančių imtis tikslingų priemonių, kūrimą. Viena jų – pirmojo Graikijoje mikromiško įkūrimas tankiausiai apgyvendintame Europos rajone.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Turistų vaidmuo Atėnų ateityje – ginčytinas klausimas

Viena vertus, turistai laikomi gyvybine jėga: 2010-aisiais, kai Atėnai buvo skausmingos finansų krizės – dėl kurios Graikijos BVP sumažėjo ketvirtadaliu – epicentras, būtent turizmas atgaivino ekonomiką.

Kita vertus, atėniečiai vis labiau jaučia, kad dėl turizmo skatinamos gentrifikacijos jie nebegali sau leisti gyventi mieste. Jie taip pat nerimauja dėl šio sektoriaus poveikio miestui, kuris ir taip kenčia nuo ekstremalių karščių.

REKLAMA

Nekilnojamojo turto kainos pakrantėje pasiekė rekordines aukštumas, o daugelis geriausių Atėnų nekilnojamojo turto objektų dabar priklauso dideliems tarptautiniams investuotojams.

Padėtį dar labiau pablogino dideli miškų gaisrai, per mažiau nei dešimtmetį sunaikinę 40 proc. miškų aplink miestą.

Gaisrus kurstė panašios vėjuotos sąlygos, kokios neseniai vyravo Los Andžele, ir, kaip ir ten, padėtį pablogino žmogaus sukeltas klimato pokytis.

2024 m. šalį aplankė rekordinis – 36 mln. – turistų skaičius, kuris viršijo šalies gyventojų skaičių daugiau nei tris kartus. O kadangi šaltesni mėnesiai taip pat tampa švelnesni, Atėnai tampa vis populiaresne žiemos kelionių kryptimi, ypač šiaurės europiečiams.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų