Su straipsniu esmėje tenka sutikti. Nebūčiau linkęs tik taip neigiamai vertinti Gegužės Trečiosios konstitucijos.

Kur simtmeciais buvo vartojamos lenku, rusu, dvi zydu, vokieciu ir dar prancuzu ir lotynu kalbos, dabar beliko tik viena valdiška lietuviu. Laimejimas? Žinoma, kai kam ir naikinti reiškia kurti. Tipo, sunakinus dvarus iškils Lietuva pagal lietuvybės lygybės viziją. Realiai, Lietuvoje dabar nezinoma net simtmeciais kurta nuosava aukštoji/aukštesnioji kultūra. Pretenzingas kalbėjimas "MES" vardu propagandos nepridengs.

Mozilla Firefox irgi naudoju. Patvarkykite kad reklama neliptų ant teksto. O kalbų galima pramokti kiek širdis geidžia. Kad ir baltarusių.

Protingas autorius, geras straipsnis. teisingos mintys, kurių kažkodėl atsisako ar, ko gero, net nežino nuo tautos ir i s t o r i j o s nutolę kai kurie Lietuvos istorijos instituto darbuotojai, mikliai siūlantys lenkų istoriografijos idėjas mūsų skaitytojui. Išmonės ir originalumo vaikymasis vietoj atsakomybės ir analizės vėl atnaujina "krajovcų" tradiciją, mums pragaištingą istorijos tendenciją. Kalbu ne "blogo" nacionalisto vardu, o pritariu pozityviam, savigarbos neatsisakančiam savo krašto patriotui ir piliečiui. Laukiu piktų išpuolių ir riebių keiksmažodžių. Pagarbiai - vadžgiriškis.

Niekas netrukdo ne tik keturias, bet ir 14 kalbų mokėti. Irpriešingai - kiekviena mirusi kalba - praradimas. Kodėl kai kas taip džiaugiasi unifikacija, vienodumu? Juk dėl to, kad esama kelių milijonų lietuvių, kurie kuria savo unikalią kultūrą, lenkams neturėtų būti skaudu.

Geras straipsnis. Tačiau, dešinėje esantis skelbimas užstoja straipsnio tekstą. Naudoju Mozilla Firefox. Pirmą kartą iškyla tokia problema omni.lt (atsiprašau Balsas.lt) tinklapyje. Kažką netinkamai paprogramavo jūsų kompiuteristai.

Geras straipsnis

Pritariu autoriui.

Puse metu gyvenu pietu lenkijoje. Domiuosi "musu tautu" istorija, santykiais, kultura. Manau geriausias laikas yra dabartinis, jame tiek daug galime pasimokyti, kaip niekad iki tol.
Tikros polonofilijos, kuria gazdina autorius (beje pagarba jam) tikrai nera(gal greiciau bus "Litwinofilija") ir uzdusinimas "meiles glebyje" tikrai negresia. O lenkai Krokuvoje kasmet, vasario 16d. rengia "Bal Litewski"(o ne "Vienos baliu"), kuriame nebuvau, bet sprendziant is nuotrauku, tikrai dauguma jo dalyviu pasiturintys lenkai(kazka jie rezgia:). Uz Milosa, Mickeviciu ir kitus poetus bus dekingi dar daug metu. Manau siame amziuje galime ne tik draugauti su lenkais, bet ir kaip cia pasakius, intymiau pabendrauti, kad ir "prie butelio":). Sis (strateginis) partneris gali buti tiek is isskaiciavimo, tiek ir is meiles.
Beje apie kalba- manyciau, kad 1791m. geresnio lietuviu kalbos pavyzdzio ir sunku butu atrasti, ka jau cia padarysi.

P.S. jieskau bendraujanciu lietuviu pietu Lenkijoje, Krokuwa, Nowy Sącz'as.

Lenku kalbos atsisakyti Lietuvoje visiškai nereikėjo. Tai buvo bukaprotiškas uzsispyrimas, kuri aisku apmokejo ne ideologai, bet eiliniai krasto gyventojai. Tai, ką Jonušys čia pateikia kaip laimėjimą, geriau įsižiūrėjus yra tik ideologija, dar vokiečių kaizerines okupacinės administracijos palikta propaganda. Kaip ten butu, kalbų įvairovė, išsisklaidymas prie Babelio bokšto projekto buvo tik žmonijos nelaimė, prakeikimas. Geriau issivyste tautos, tie patys vokieškai kalbantys, supranta, kad geriau kalbeti ta kalba, kuria gali susikalbeti su placiuoju pasauliu. Lietuvoje geriau tureti dvieju, triju ar keturi kalbu politika. Tik laimetume. Ką besakytų savanaudžiai ir gobšūs lietuviai vilniečiai, geriausi kūriniai Lietuvoje buvo sukruti lenku kalba.