Latvijos konstitucinis teismas antradienį priėmė nutarimą, kad įstatymas dėl Lisabonos sutarties ratifikavimo atitinka Latvijos konstituciją, pranešė teismo atstovas.
Bylą dėl to, ar atitinka įstatymas dėl Lisabonos sutarties, kuria keičiama Sutartis dėl Europos Sąjungos ir Europos bendrijos įsteigimo, Latvijos konstitucijos 101 straipsnį, teismas užvedė 2008 metais pagal partijos "Demokrati.LV" ir jo lyderio Edgaro Jansono šalininkų skundą.
Remiantis šiuo konstitucijos straipsniu, kiekvienas Latvijos pilietis turi teisę įstatymais numatyta tvarka dalyvauti valstybės ir savivaldybių darbe, taip pat eiti valstybinę tarnybą.
Teismas nurodo, jog ieškovai klaidingai suprato, kad pasitraukimo iš ES reguliavimas atima Latvijai galimybę dalyvauti rengiant pasitraukimo iš ES sąlygas.
Teismas taip pat pabrėžė, jog šis reguliavimas numato, kad sutartys, kurias valstybė sudarė su ES, nėra jai privalomos nuo sutarties dėl pasitraukimo įsigaliojimo dienos arba, jeigu tokia nesudaryta - praėjus dvejiems metams po pareiškimo apie pasitraukimą iš ES.
Ieškovai savo pareiškime nurodo, kad ES pamažu tampa valstybės dariniu arba federaline valstybe, ir kad įsigaliojus Lisabonos sutarčiai bus įsteigta europiečių tauta.
Konstitucinis teismas pripažino, kad Lisabonos sutartyje nėra tokių normų, kurios rodytų ES norą tapti valstybe, ir ES šalių gyventojai nereikalavo panaudoti savo teisės apsispręsti Europos Sąjungoje, priešingai - sutartyje nurodyta gerbti šalių narių nacionalinį savitumą ir suverenitetą, ir tai, palyginti su galiojančiomis sutartimis, pabrėžiama dar labiau.
Kaip pranešė URM spaudos centro darbuotojai agentūrai BNS, užsienio reikalų ministras Maris Riekstinis pareiškė, jog yra patenkintas Konstitucinio teismo sprendimu, ir pažymėjo kad teismas pagaliau "užbaigė visas tolesnes diskusijas dėl to, ar atitinka įstatymas dėl Lisabonos sutarties ratifikavimo Latvijos konstituciją".
M.Riekstinis taip pat vylėsi, kad tos ES šalys, kurios dar neužbaigė Lisabonos sutarties ratifikavimo, tai padarys artimiausiu laiku, kad ji galėtų sėkmingai įsigalioti.
Vienas ieškovų - partijos "Demokrati.LV" E.Jansonas pareiškė BNS savo asmenišką nuomonę - jis mano, kad Konstitucinio teismo sprendimas "akivaizdžiai vienašališkas ir neatitinka tautos interesų".
"Matyt, Konstitucinis teismas tapo Seimo įkaitu, nes priklauso nuo deputatų, kurie jį paskyrė, ir valdžia tarnauja valdžiai, o ne liaudžiai", - sakė jis.
"Konstitucinis teismas neatsakė iš esmės nė į vieną klausimą - kas kaltas, kad Latvija nebeturi savo cukraus, savo žuvų ūkio, savo žemės ūkio, ir kad visiškai netrukus Latvija bus visiškai priklausoma nuo užsienio finansinių ryklių! Kokia iš to nauda verslininkams ir visai liaudžiai?" E.Jansonas įsitikinęs, kad "Lisabonos sutartis - gelbėjimo ratas Latvijos politiniam nekompetentingumui, atitinka siauros grupės, o ne liaudies interesus".
Jis taip pat įsitikinęs, kad Latvijai reikia ir naujo Seimo, o galbūt ir kito prezidento. Tačiau, mano E.Jansonas, ieškovai savo tikslą pasiekė - "Valstybės aparatui teko susipažinti su sutartimi, kurią jis ratifikavo, o žmonės ėmė domėtis griaunamais Latvijos ateičiai Lisabonos sutarties padariniais".
