Policijos pulkininkas leitenantas ir buvęs karininkas V. Lapčukas nuo pirmųjų Rusijos invazijos į Ukrainą dienų prisijungė prie vietos teritorinės gynybos pajėgų.
2022 m. kovo 27 d. jį sulaikė Rusijos kariai, žiauriai sumušė ir nusivedė į jo namus. Po kratų buvo sulaikyra jo žmona ir sūnus, kurie taip pat buvo apklausiami. V. Lapčuko sumušimas tęsėsi Chersono policijos valdyboje. Žmona ir sūnus netrukus buvo paleisti.
Daugiau nei du mėnesius jo žmona Alena Lapčuk bandė rasti vietą, kur Rusijos kariai galėjo laikyti V. Lapčuką, tikėdamasi, kad jis gyvas ir bus iškeistas.
Apie vyro mirtį ji sužinojo 2022 m. birželio pradžioje. Moteriai pranešė, kad Dniepro upėje buvo rastas vyro kūnas su kankinimo žymėmis – sulaužyta kaukole ir svarmenimis ant kojų. Pagal aprašymą A. Lapčuk atpažino savo vyrą.
„Bendravau su teismo medicinos eksperte. Ji man papasakojo, kas ir kaip. Dar gegužės 22 d. [vyras] buvo rastas upėje. Ji man paaiškino, kad negali visko papasakoti ar parašyti. Aš ją suprantu ir dėkoju. Dėkoju, kad ji išsaugojo kūną, kad jį palaidojo šalia mano tėvo ir brolio“, – pasakojo A. Lapčuk.
Pasak jos, okupacijos pradžioje daugelis Chersono gyventojų, kurie nesutiko bendradarbiauti su okupacinėmis valdžios institucijomis, buvo nužudyti.
„Labai daug žmonių nežino, kur dingo jų artimųjų kūnai. Žino, kad jie buvo suimti. Mano giminaičiai pasakojo, kad kūnai buvo deginami, tiesiog sąvartynuose užverčiami padangomis ir deginami. Visas miestas smirdėjo degintos mėsos ir kaulų kvapu. Su visais, kurie nesutiko, pokalbis buvo trumpas: arba pasirašai visus bendradarbiavimo dokumentus ir pasakai tai, ko jie nori, arba dingsti“, – sakė ji.
„Tada nesupratau, kad tai labai pavojinga“
A. Lapčuk teigė, kad jos vyras tikėjo, jog Chersoną galima išsaugoti. Jis grįžo iš Kyjivo vasario 24 d. Auštant iškart nuvažiavo prie Antonovo tilto.
Po to, ką ten pamatė, nusprendė, kad negali stovėti nuošalyje. Moteris sako, kad nuotraukose, kurias jis jai atsiuntė iš apšaudymo vietos, buvo daug žuvusių, tarp jų ir vaikų.
V. Lapčukas turėjo karinį išsilavinimą ir patirtį, kuri pravertė okupacijos metu. Pasak žmonos, jis kartu su broliais perdavė Ukrainos žvalgybai Rusijos kolonos koordinates.
„Draugas iš mokyklos supažindino jį su žvalgyba, – pasakojo V. Lapčuko žmona. – Tada nesupratau, kad tai labai pavojinga. Vaikinai jam perduodavo duomenis, o jis juos perduodavo telefonu“.
Jos vyras tikėjo, kad logistika yra pagrindinė Rusijos kariuomenės silpnoji vieta, todėl kartu su kitais savanoriais V. Lapčukas bandė susprogdinti Antonovo tiltą, bet konstrukcija pasirodė esanti labai tvirta.
Jis toliau perdavinėjo informaciją Ukrainos kariuomenei, palaikė ryšį su žmonėmis kairiajame (okupuotame) Dniepro krante. Po sulaikymo jis buvo apkaltintas pasipriešinimo judėjimo organizavimu.
„Keturi kovotojai su lazdomis – tai buvo pabaiga“
Moteris pažymėjo, kad iki šiol nežino visų savo vyro sulaikymo aplinkybių. Po neįprasto tylėjimo telefonu jis pasirodė namuose kruvinu veidu ir lydimas Rusijos saugumo pajėgų.
Namuose buvo atlikta krata, po kurios visa Lapčukų šeima buvo išvežta į Chersono policijos nuovadą. Ten ji per sieną girdėjo, kaip kankina jos vyrą.
„Vienas sako: „Duok man guminę lazdą.“ Kai tai išgirdau, pradėjau isteriškai rėkti. Supratau, kad jis neišgyvens. Jis tylės, bet jį nužudys. Keturi kovotojai su lazdomis – tai buvo pabaiga“, – sakė moteris.
A. Lapčuk ir jos sūnui policija paėmė pirštų atspaudus, nufotografavo ir paėmė DNR mėginius.
Kartu su sūnumi jie buvo paleisti 2022 m. kovo 28 d. Moteris mano, kad tai tapo įmanoma tik todėl, kad jos vyras tuo metu jau buvo miręs.
„Manau, mus paleido tik todėl, kad jį nužudė. Tą pačią akimirką. Jei jis būtų gyvas, mus laikytų, kad galėtų manipuliuoti. Mus išvežė prie to paties tilto, kur rado mūsų kaimyną su kulka galvoje. Pasakė: „Suskaičiuokite iki šimto – ir galite eiti namo“, – savo prisiminimu dalijosi A. Lapčuk.
Vyrą rado upėje
V. Lapčuko kūnas buvo rastas gegužės 22 d., beveik po dviejų mėnesių nuo sulaikymo. Jis buvo rastas upėje, o ant vyro kojų buvo pririšti svarmenys.
„Apie tai perskaičiau „Telegram“ kanale. Kažkas nardė, pamatė striukę, kūną. Nuotraukų man nerodė – tik sūnui. Jis sakė, kad „neįmanoma suklysti“, – pasakojo A. Lapčuk.
„Aš turbūt buvau paskutinė, kuri jas matė. Po ekshumavimo pasakė, kad patikrins, ar jis dar buvo gyvas, kai jį įmetė į upę. Aš paprašiau, kad man to nesakytų“, – pridūrė ji.
Ukrainos kariuomenė deokupavo dešinįjį Chersono srities krantą 2022 m. vasarą ir rudenį. Srities centras buvo išlaisvintas 2022 m. lapkričio 11 d.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
