Dienraštis „Le Parisien“ prieš prasidedant Benedikto XVI vizitui Prancūzijoje publikavo apklausos duomenis apie tai, ką prancūzai mano apie popiežių. Telefonu apklausus per tūkstantį žmonių visoje Prancūzijoje paaiškėjo, kad daugiau negu pusė iš jų turi „gerą nuomonę“ apie Benediktą XVI. Taip pareiškė 53 procentai apklaustųjų. 25 procentai apklaustųjų turi „blogą nuomonę“, o likę 22 procentai nuomonės neturėjo.
„Le Parisien“ žurnalistas taip pat paklausė keletą žmonių gatvėje ar jie eis pamatyti Šventojo Tėvo. 52 metų stilistė Sophie sakė, jog „ne, turiu kitų reikalų. Mieliau eisiu į kiną. Neturiu nieko prieš popiežių ir man nebūtų nepatogu jam paspausti ranką. Tačiau man jis atrodo per senas. Jei katalikų Bažnyčia nori dominti žmones, tai reikia, kad ji atsinaujintų. Jei popiežius ir kunigai būtų jaunesni ir labiau dinamiški aš daugiau nedvejočiau ar eiti į Mišias kas sekmadienį“.
57 metų žurnalistė Claire tvirtino, jog „nuostabu, kad popiežius atvyksta į Prancūziją. Aš trokštu jį išvysti. Tai bus išskirtinis ir stiprus momentas. Tikėjimas yra mano stuburas. Esu katalikė, tikinti ir praktikuojanti. Keliuos labai anksti šeštadienio ryte Mišioms (...). Iš visos širdies tikiuosi, kad popiežius Benediktas XVI mums suteiks teigiamos energijos, visiems“.
Kaip rašoma „Le Parisien“, prancūzams žodis „popiežius“ pirmiausia asocijuojasi su Jonu Pauliumi II. Benediktas XVI jiems dar mažai pažįstamas. Tą rodo ir aukščiau cituotos apklausos duomenys, rodantys, jog daugiau nei penktadalis prancūzų apie popiežių nuomonės neturi. Galima manyti, kad būtent todėl, kad jiems jis visai nepažįstamas.
Katalikiško dienraščio „La Croix“ korespondentė Isabelle de Gaulmyn rašė apie kai kuriuos stereotipus. Pasak jos, didelei daliai prancūzų popiežius Ratzingeris atrodo „policininkas“ dėl savo ankstesnių pareigų Tikėjimo doktrinos kongregacijos prefekto kėdėje. Taip pat „konservatorius“ dėl kai kurių liturginių pasirinkimų.
Beveik iki kraštutinumo pastūmėtomis šiomis klišėmis remiasi dienraštyje „L‘Humanité“, ilgus metus buvusiu oficialiu Prancūzijos komunistų partijos ruporu, šiuo metu atstovaujančio „kairias ir antiliberalias“ pozicijas, publikuotas interviu su Fiammetta Venner. Jame rasime daug keistų dalykų. Pavyzdžiui, autorė teigia, jog popiežius Benediktas XVI, priešingai negu Jonas Paulius II, yra ekumenizmo priešas, mat tvirtina, jog katalikybė nėra lygi su kitomis (krikščioniškomis) religijomis. O ši nuostata esą buvusi Vatikano II Susirinkimo „bazė“. Autorė teigia, jog „naujieji popiežiaus kareiviai“ yra trys „katalikiško integralizmo“ judėjimai: Kristaus legionieriai, Opus Dei ir tradicionalistai (nepaisant to, kad jie dėl kai kurių motyvų konfliktuoja su „Vatikanu“). Esą Kristaus legionieriams popiežius patikėjęs misiją kovoti su ekumenizmu.
Dienraštyje „L‘Humanité“ taip pat rasime skelbimą, kuriame kviečiama protestuoti prieš popiežiaus susitikimą su Prancūzijos prezidentu N. Sarcozy nes tai ataka prieš „socialinį judėjimą“, prieš religijos ir politikos atskyrimą, nes katalikų Bažnyčia ir ypač Benediktas XVI yra moterų teisių, solidarumo, seksualumo priešas.
Vis dėlto, kaip teigia cituota apklausa, tokia „bloga nuomonė“ apie popiežių nėra prancūzų daugumos nuomonė. Žinių agentūros SIR kalbintas Liono Jean Mulin universiteto istorijos profesorius Jean Dominique Durand teigė, jog popiežiaus vizito Prancūzijoje iššūkis ir bus sugriauti masinės žiniasklaidos įtvirtintus stereotipus apie kietą ir doktrinos sukaustytą dvasininką, leidžiant prancūzams pažinti daug turtingesnę Šventojo Tėvo asmenybę.
Pastarajai daug dėmesio skirta dviejuose (rugsėjo 9 d. ir 11 d.) dienraščio „Le Monde“ straipsniuose, parašytuose dienraščio „vatikanisto“ Henri Tincq. Apžvalgininkas taip pat pripažįsta, jog popiežius prancūzams yra mažai pažįstamas ar net nesuprastas. Pačiam popiežiui, tuo tarpu, prancūzų kultūra, daug prancūzų autorių yra gerai žinomi. Žurnalistas primena, kad praeityje, prieš išrinkimą popiežiumi, Ratzingeris yra kalbėjęs iš Sorbonos universiteto bei Moralinių ir politinių mokslų akademijos, kuriai priklauso kaip asocijuotasis narys, prestižinių tribūnų. Jei popiežių Joną Paulių II galima lyginti su „pranašu“, garsiai kalbėjusiu visam pasauliui, tai Benediktas XVI yra „tikėjimo daktaras“, labiau drovus ir rezervuotas. Su „nuginkluojančia laisve“, rašo Henri Tincq, Benediktas XVI atrado savo vietą po išrinkimo popiežiumi: jis nėra bloga Jono Pauliaus II kopija, tačiau savu būdu daro tai, ką moka. Neturi nepamatuotų ambicijų reformuoti visą Romos kuriją, tačiau saugo vienybę ir moko tikėjimo, kaip tai matoma trečiadienio katechezėse. Kaip ir Jono Pauliaus II atveju, stereotipai galės būti pašalinti, jei Prancūzija išmoks pažinti šį popiežių intelektualą, blaivų ir stebinančiai laisvą.
